o kiek šunybiū prikrėsta. atsimenu,mama nusipirko gražią suknelę be rankovių su švarkeliu. suknutės priekį puošė margaspalvis žabo. o mano lėlytei labai norėjosi gražios suknelės. tai gerai,kad aš tą žabo tik gražiai nuardžiau ir aplink lėlės liemenį apvyniojau. mama jį prisiuvo atgal prie savo suknelės,o aš už tokį jos rūbo panaudojimą savaitę į lauką nėjau. tiesa,pasibaigus bausmei buvo iškraustyta močiutės skrynia ir mano lėlė gavo naują,nuostabią suknelę kurią siuvome visos trys. mama sukirpo,močiutė susiuvo,nes turėjo siuvimo mašiną,o aš prisiuvau daug mažū perlamutriniu sagyčiu. dar ir dabar ta lėlė kaime yra. tiesa,jau lopyta perlopyta,nes jos tik galva plastmasinė,o kūnas iš medžiagos.
Draugauki.me forumas » Gyvenimo istorijos
tikros istorijos
(165 atsiliepimų)-
Parašyta prieš 1 metai #
-
Neli
Narys
Malonūs vaikystės prisiminimai,mintimis grįžtame į nerūpestingai leidžiamą laiką.Ne vieną vasarą esu praleidusi pionierių stovykloje,patikdavo ten,tik sesė niekaip nenorėjo būti,tad turėjo mama ją išsivežti.
Ten būdavo labai linksma,daug draugų,įvairių užsiėmimų vadovai prigalvodavo,švenčių,vakarėlių,turistinių kelionių po apylinkes.Vakare lėkdavome žiūrėti filmus:"Keturi tankistai ir šuo","Kapitonas Tenkešas","Boleko ir Lioleko nuotykiai".Parašyta prieš 1 metai # -
oi,tikrai,napamainomi "liolekas ir bolekas". anadien sirguliavau ir į darbą nėjau tai prie tv gulinėjau. ryte multikus rodo. įsijungiau,galvoju,pagersiu arbatikės,pasijuoksiu. kur gi ne. kažkoks monstrų paradas. ir kaip tie dabartiniai vaikai tokius siaubūnus žiūrėti gali.
Parašyta prieš 1 metai # -
http://pikabu.ru/view/sovetskie_multfilmyi_nashego_detstva_66957
Parašyta prieš 1 metai # -
Neli
Narys
Taip ir mes stebimės,net prasmės nepagaunam kitų filmukų arba vien kautynės,robotų karai,bet pasaulis ritasi į priekį,gal jie bus protingesni už mus:))
Parašyta prieš 1 metai # -
melodija
Narys
Antunelella, perskaičiau pačios gyvenimo istoriją, taip panašią į mano... Tik skirtumas tas, kad Tau pasisekė sukurti gražią ir patvarią savo šeimą. Tai didžiulis džiaugsmas. O aš savo sūnų užauginau viena, nes teko išsituokti, kai mažyliui buvo vos treji. Tačiau aš stengiuosi negrįžti atgalios, nes visa labai sunkiai išgyvenu. Tad geriau tik į priekį...
Parašyta prieš 1 metai # -
sunki praeitis,nebesidairykim į ją,nesigrežiokim atgal...
Parašyta prieš 1 metai # -
Neli
Narys
Ne,aš ir nesigręžioju,kažkaip spontaniškai viskas gavosi su ta istorija,pati negalėjau patikėti,kad man taip išėjo parašyti,nesu gera rašytoja,Stasys,kusino rašyti ir pabandžiau,ir žodžiai savaime ėmė lietis,net po to verkiau perskaičiusi ir ilgai dar svarsčiau,abejojau ar ją išsiūsti.Bet kita vertus,ar jum nepalengvėja,kai kam nors išsilieji,išsipasakoji.Tikrame gyvenime tikrai nedrįsčiau nieko panašaus pasakoti,bet čia kitaip,čia lengviau,pirštai patys laksto per klavišus,o mintys liejasi viena po kitos ir būtent pasitikėjau šiuo forumu,šiais nuostabiais žmonėmis,kad galutinai išsidaviau save,nors neplanavau,pajutau,kad čia dauguma su panašiom istorijom,kad niekas nepasmerks,neužgaus,nepasijuoks,todėl ir išdrįsau ir aš.
Šiaip tai stengiuosi vyti niūrias mintis šalin ir žiūrėti tik į priekį,esu gana linksmo charakterio ir optimistė:))Parašyta prieš 1 metai # -
Gyvenimo istorija ir anekdotas.
Ateina Vacys (santechnikas, su vamzdžiu) į svečius ir sako:
- Adry, turi išgert ?
- Turiu.
Kristutė iš virtuves:
- Turim.
Aš pritariančiu balsu:
- Neturiu...Parašyta prieš 1 metai # -
Neli
Narys
O čia smagus anekdotas:)),iškart nusišypsojau,tokie anekdotai pakelia nuotaiką,dabar barščius virsiu su šypsena,ačiū:))
Parašyta prieš 1 metai # -
adele
Narys
Šis tas iš parkinsonikų gyvenimo...
Daugiau nei prieš metus ir draugaukimiečiai sužinojo - Romas gerai groja akordeonu. Man tai kažkas ausį numynė, bet parkinsonikų tarpe yra draugų, kurie girdi geriau nei vidutiniškai. Pradėjome jį spausti - Romai norime paklausyti POLONEZĄ..., bet tada nebuvo supratimo, kaip tą padaryti.
Gaidžio žingsnis tie vieni metai, bet pasirodo gyvenimas nestovi vietoje... aš pradėjau lipdyti filmukus, įsidrąsinau į youtube pati juos įkelti, Romas pradėjo įrašinėti savo dainas, bet jam kruopštuoliui ir pedantui nesinorėjo net minties prisileisti - to kas buvo jau nebus. Romas seniai pralenkė savo mokytojus - įrašinėtojus, bet nei POLONEZAS, nei dainos neskambėjo kaip anksčiau.
Na ir prasidėjo... keli filmukai buvo ištrinti, vieną į youtube įkėliau taip, kad dėkui Dievui pati jo nerandu, iš Romo leidimo rodyti tai nėra...
Pagaliau išseko mano kantrybė - viskas, neturiu laiko nei parako, daugiau jokio pergrojimo nesiusk, ryt išsiunčiu. Ir ką jūs sau manot - ryte naujas variantas, o kartu ir laiškutis: "Ada, pas mus remontas, vakare virtuvėje klojom linoleumą, bet aš viską mečiau ir nuėjau pergroti, nes tau reikia".
Pirmiausia užliejo šiluma, bet tuoj pat pamačiau Romo žmonos veidą...
Nelabai įsivaizduoju kaip aš tokiu atveju būčiau pasielgusi...Parašyta prieš 1 metai # -
marina
Narys
J8s b8tumėte nusišypsojusi...
Parašyta prieš 1 metai # -
alda
Narys
Žmogaus gyvenime kiek visokių istorijų būna,tik jų neužrašome,dažnai širdyje ir palikdami...
Parašyta prieš 1 metai # -
Adele - Prieš 1 diena »
Šis tas iš parkinsonikų gyvenimo...
Daugiau nei prieš metus ir draugaukimiečiai sužinojo - Romas gerai groja akordeonu. Man tai kažkas ausį numynė, bet parkinsonikų tarpe yra draugų, kurie girdi geriau nei vidutiniškai. Pradėjome jį spausti - Romai norime paklausyti POLONEZĄ..., bet tada nebuvo supratimo, kaip tą padaryti.
Gaidžio žingsnis tie vieni metai, bet pasirodo gyvenimas nestovi vietoje... aš pradėjau lipdyti filmukus, įsidrąsinau į youtube pati juos įkelti, Romas pradėjo įrašinėti savo dainas, bet jam kruopštuoliui ir pedantui nesinorėjo net minties prisileisti - to kas buvo jau nebus. Romas seniai pralenkė savo mokytojus - įrašinėtojus, bet nei POLONEZAS, nei dainos neskambėjo kaip anksčiau.
Na ir prasidėjo... keli filmukai buvo ištrinti, vieną į youtube įkėliau taip, kad dėkui Dievui pati jo nerandu, iš Romo leidimo rodyti tai nėra...
Pagaliau išseko mano kantrybė - viskas, neturiu laiko nei parako, daugiau jokio pergrojimo nesiusk, ryt išsiunčiu. Ir ką jūs sau manot - ryte naujas variantas, o kartu ir laiškutis: "Ada, pas mus remontas, vakare virtuvėje klojom linoleumą, bet aš viską mečiau ir nuėjau pergroti, nes tau reikia".
Pirmiausia užliejo šiluma, bet tuoj pat pamačiau Romo žmonos veidą...
Nelabai įsivaizduoju kaip aš tokiu atveju būčiau pasielgusi...Daug sykį girdėta istorija, dažnai pats palydžiu žvilgsniu nueinančią žmoną, kadangi nepavyko manęs prakalbinti...
Parašyta prieš 1 metai # -
Parašysiu tikrą istoriją su kate.
Labai seniai, kai man nugarą kaustė druskų ataugos, išvykau jas tirpinti purvo voniose Eupatorijoje. Gyvenau kambaryje kartu su dviem jaunomis moterimis, kurios purvu bandė gydytis nevaisingumą. Dažnai jos diskutuodavo apie šias problemas, o viena iš jų vis bėdavojosi, kaip dabar išgyvens jos vyras ir katinas. Vėliau ji pasidalino savo nerimu su mumis ir štai sužinojome tokią istoriją. Ši jauna moteris turėjo Siamo katiną, bet ji su vyru gyveno vieno kambario bute. Aišku, katinas irgi gyveno tame pačiame kambaryje. Iš vieną kartą nutiko tokia bėda: po šios poros sekso žaidimų, pertraukėlės metu Siamo katinas staigiai puolė vyro "pasididžiavimą", suleido dantis ir stipriai apdraskė. Sekančią dieną viskas sutino, buvo labai skausminga, teko pagalbos kreiptis pas medikus. Buvo gėda, nepatogu ir skausminga, ir labai ilgai gijo. Po to jie katiną uždarydavo virtuvėje, kai patys mylėdavosi, o katinas tada dar labiau siusdavo ir jautė neapykantą savo varžovui. O gal jis pagalvojo, kad ten pelė? Tai štai tokia nerimo priežastis.Parašyta prieš 1 metai #
Užsiprenumeruoti temą RSS formatu.
Atsiliepimai
Prašome prisijungti kad parašyti atsiliepimą.