Labai gera, kad draugauki.me ''bendrakeleiviai'' nuoširdūs bei mieli žmonės. Galima čia ir patarimų rasti, ir pasišnekučiuoti įvairiomis temomis.
Draugauki.me forumas » Gyvenimo istorijos
tikros istorijos
(165 atsiliepimų)-
almyra
Narys
Parašyta prieš 3 metai # -
ada
Narys
VAKARYKŠTĖ ISTORIJA
Pypteli mobilusis. Maloniai dilgteli – mane prisiminė... Atidarau... dar maloniau dilgt - Janutė. Atverčiu tekstą : „Kambaryje vienas laipsnis šilumos, gėlės visos drėgnos, persinešiau, lai... /tekstas baigiasi/. „
Tada ne dilgteli, bet trinkteli – nelaimė... matomai pastatas, kur gyvena draugijos narė, nešildomas, didelė nelaimė, jei pagalbos už 100 kilometrų ieško... Ką daryt? Situacija ne itin palanki asmeniniams pokalbiams, bet tiek to ... Skambinu, greitakalbe paberiu klausimą „Kas atsitiko ...“ Pauzė. Išgirstu Janutės juoką ir : „Ar aš tau tą žinutę pasiunčiau ?“
Pasirodo, kad Janina prižiūri besigydančios Abromiškėse draugės namus.
Nesusilaikiau... savo juoku atkreipiau aplinkinių dėmesį.Parašyta prieš 3 metai # -
ada
Narys
Manau, dalis svetainės lankytojų, kurie užsuka į parkinsoniškas temas, atkreipė dėmesį, kad mes dažnai minime Abromiškių reabilitacijos ligoninę. Apie pacientų ir medikų bendravimą labiau tiks pasakoti kituose skyriuose.
Vos prasidėjus 2005 metams, patyriau didžiulį džiaugsmą - mano rankose kelialapis į Abromiškes. Einu Jurbarko ligoninės teritorija, pradedu blaiviau galvoti – juk važiuoju į Abromiškes, kur visada sutiksiu likimo draugus, važiuoju, kur dirba medikai, LPD nariai. Tiktų jurbarkietišką suvenyrą nuvežti. Topteli mintis – užsuksiu pas sutrikusio intelekto centro jaunuolius. Jie kuria puikius suvenyrus. Išsirenku raganėlę, namuose supakuoju, parašau ir pridedu ...
„Jurbarkiečiai, pastebėję pro langą kaišiojančią nosį raganėlę, kas garsiai, kas vienas sau mąsto – kodėl raganėlė nutūpė Jurbarke. Gal todėl, kad, įsikūręs ant trijų upių krantų, mūsų miestas vienas gražiausių Lietuvoje, o gal, kad čia geri žmonės gyvena.
Savo buveine raganėlės pasirinko Sutrikusio intelekto jaunuolių darbo centrą. Neilgai jos ten užsibūna. Geranoriškos ir darbščios iškeliauja pagelbėti savo ir kitų rajonų žmonėms. Kai kurios net užsienyje laimę bando. Ir nežinia kokiu būdu jų vietoje atsiranda naujos šmaikštuolės.
Lietuvos Dž.Parkinsono draugijos Jurbarko skyriaus nariai vienai geruolei pasiūlė darbą ABROMIŠKIŲ REABILITACIJOS LIGONINĖS NEUROLOGIJOS SKYRIUJE. Šioje gydymo įstaigoje pagerinti sveikatą svajoja kiekvienas sergantis likimo pasiųsta klastinga ir negailestinga Parkinsono liga. O kartą Neurologios skyriuje pabuvojus, norisi dar sugrįžti.
Jurbarkiečiai parkinsonikai raganėlės prašo, kad ji, besižvalgydama po palatas, sergantiems Parkinsono liga primintų apie paskirtas procedūras, ypač akylai stebėtų, kad sąžiningai būtų vykdomi kineziterapeutų nurodymai, kad mūsų kolegos neiškryptų iš doros kelio…
LPD Jurbarko skyriaus nariai raganėlės paprašė, kad ji visus ligoninės darbuotojus saugotų nuo ligų ir nelaimių, kad stebėtų ir praneštų apie kartais nežinia ko ieškančius tikrintojus, kad per savo informacinius šaltinius pranešinėtų visuomenei apie šią puikią gydymo įstaigą.
2005 01 28“Išvažiavau patenkinta. Kelias netrumpas, Raimundas nelabai kalbus, skuba, nes reikia kuo greičiau į darbą sugrįžti. Duodu valią mintims... Sukirba mintis – į gydymo įstaigą vežu raganą... tai kažin ar aš būsiu suprasta... Bet kelio atgal nėra, tiek šnirpščiau, pakavau, o ir Raimundas kažin kaip neapgalvotą žingsnį įvertintų. Artėja Elektrėnai, mane dar labiau nerimas apėmė.
Palieku tą raganą priėmusios ir apgyvendinusios slaugytojos kabinete, susiskubinu į savo palatą. Neužilg praneša „Į valgyklą neikite, laukite gydytojų“. Tada numirė visos blusos. Laukiau ilgokai, sulaukiau ... Tikrai, užeina grupė gydytojų su skyriaus vedėja priekyje. Gydytojas Šocas informuoja apie mano bėdas. Ilgokai jie pas mane pasisvečiuoja, susižvalgo ir išeina. Likau nevalgiusi ir su tuo pačiu klausimu. O, tikriausia, tai buvo planinė vizitacija.
Nemačiau ar raganėlė apsigyveno kuriame nors iš kabinetų ir iki šiol nieko nežinau. Visą gydymosi laiką šmirinėjau ir dairiausi, bet be rezultatų - niekur jos nepastebėjau. Nusiraminau gal po pusantrų metų. Savivaldybė rėmė mūsų projektą, todėl aštuonios moterys turėjome galimybę pataisyti sveikatą.
Nuvykus į Abromiškių ligoninę, mus priėmusi ta pati slaugytoja mane atpažino, labai gražiai nusišypsojo ir pasakė: „ O, raganėlės mama atvažiavo...“
Va kaip atsitinka, kada pirmiau padarai, po to pagalvoji.
Parašyta prieš 3 metai # -
ada
Narys
Pavarčiau šiandien "Optimistą" ir prisiminiau neįgalių jurbarkiečių šeimą, Janutę ir Poviliuką Papšius. Su jų sutikimu atskleidžiau gražią meilės istoriją.
Kalbėjosi su herojais, puikiai plunksną valdantis Gasparas Aleksa.Papšių šeima (1999 m. rugsėjo 20 d. šventė sidabrines vestuves), aukštaičio ir žemaitės kūrinys, kuriame žaviausi žmogiškumo burtai, kerintys, užkrečiantys, ir pradedi vėl mąstyt, prisimint senosios burtų knygos įrašus ”…ir sumaišyk su merginos ašara… ir sumaišyk su…” Ir pagaliau tikriausia mintis: tie burtai veikia.
Gasparas Aleksa: Kaip jūs šiandien gyvenate?
Povilas: Skųstis negalim ir pūstis nėra ko.
Janina: Maistui turim, bet skanėstų nevalgom.
G.A. Janina, Jūs nuo pat pradžių dalyvavot neįgaliųjų būrelyje “Draugystė”.
Janina: Šiame laikraštyje paskelbiau savo adresą, pasipylė laiškai iš visų Lietuvos kampelių.
G.A. Janina, kaip susipažinot su Povilu?
Janina: Būrelį kūrėme susirašinėdami. “Draugo žodyje” radau Povilo adresą ir parašiau jam. Laiškanešys sakydavo, pas tave terba palengvėja. Žinokit, kasdien gaudavau po 30 laiškų.
G.A. Povilai, ką pamanėt, gavęs laišką iš nepažįstamos merginos?
Povilas: Nustebau.
Janina: Vilnietė daktarė Irena Račiūnienė sakydavo, Povilas toks lėtas, kad žmonos neras. Žinoma, jis man parašė, o kai susitikom – “apsuko” galvą.
Povilas: Po metų susituokėm.
G.A. Nejaugi iš karto Jums viskas puikiai klojosi?
Povilas: Kai savąją sutinki , negali atsitraukt. Iš karto draugiška, artima. Kai laiško negaudavau, liūdėdavau. Draugai juokdavosi: “Povilai, ji tau “lipčikų” uždavė.”
G.A. Kas tas “lipčikas”?
Janina: (juokiasi) Merginos iš beržo vantos, kuria vanojasi pirtyje, išverda arbatą ir pavaišina…
Povilas: Jei nerasi savo, gali lipytis – neprilipsi.
G.A. Anais laikais 200 km buvo nemažas kelio gabalas, su dviračiu nepavažinėsi, susitikdavot retai…
Povilas: O ką daryt, jei Janina visą laiką akyse stovi. Negalėjau daugiau gyvent vienas.
Janina: Mano mama nepatarė tekėt, Povilas stipresnis už tave, greit paliks, nežiūrės…Pati apsisprendžiau, po to ir mama buvo patenkinta. Povilo giminė labai gera.
G.A. Ar nesusipykdavot?
Povilas: Mano mažytė turi rūpestį vis prieštaraut. Susiimam, net dūmai rūksta (abu juokiasi).
G.A. O kaip draugystė ir meilė po 25 bendro gyvenimo metų tebegyva?
Povilas: Viskas yra, net ir meilės eliksyras.Vingiuotu, lietaus išgraužtu takeliu Nemuno link lėtai lėtai judėjo rankomis varomas neįgaliųjų vežimėlis su moterimi sidabro plaukais, iš paskos tarytum didelis paukštis švarko skvernais plevėsavo vyras. Jiedu tokie neatskiriami nuo žaliuojančios lankos su įvairiaspalvėmis pievų gėlėmis, nuo rūko, kylančio virš Nemuno, virš Jurbarko.
GASPARAS ALEKSA, 1999 m. rugpjūtis (Sutrumpinta iš Draugystė: atsiminimai, 2001)Parašyta prieš 3 metai # -
Hehe, duok Dieve visiems meilės eliksyro ! Nespėju suskaityt, kaip daug ir gražiai prirašė organizuotoji Ada. Stiprybės
Parašyta prieš 3 metai # -
ada
Narys
Pasišaipė mūsų Adrijonas iš meilės eliksyro ir vėl pražuvo. Man taip malonu būdavo jo trumpus komentarus skaityti.
Gal tikrai kokia bėda žmogų ištiko... Visai rimtai parūpo...
Parašyta prieš 2 metai # -
Kokia dar bėda... Skaitinėju aš čia jus visus ir galo nesimato. Gal kūrybinė gysla iš mano kraujotakos sistemos pabėgo ir nebesugalvoju, kuo pasidalinti. O jei rimtai, tai užsiimu šaškėmis internete : http://zaidimai.vtv.lt/loginiai-zaidimai/saskes.html
Prisijunkite ir Jūs
Parašyta prieš 2 metai # -
Adrijonai, jeigu pats ne visuomet galite sudalyvauti forume, užregistruokite ir žmoną Kristutę. Pasikeisdami dažniau pranešite savo naujienas.
Parašyta prieš 2 metai # -
rasma
Narys
ORIGINALUS PATIEKALAS
Ar teko girdėti apie patiekalą, kuris vadinasi "keptas puodas?" Iki vakar dienos ir aš nebuvau girdėjusi, kol gamybos paslaptimi nepasidalino patiekalo autorė, viena iš aktyviausių mūsų narių, Adelė. Receptas labai paprastas. Į puodą įpili truputį vandens ir verdi tol kol vandens nebeliks. Tuo tarpu dirbi su kompiuteriu arba kalbiesi telefonu. Kai užuodi svylančių paukščio plunksnų kvapą, pats laikas išjungti dujinę plytelę,kad nekiltų gaisras. Patiekalas gatavas, puodas iškepęs. Receptas tinka norint atsikratyti senų puodų, kuriuos išmesti iki šiol buvo gaila.
Smulkesnę informaciją teikia recepto autorėParašyta prieš 2 metai # -
geras būdas atsikratyti keptų puodų, nė likučių jokių nereikia :DDDD šiaip išmesti gaila būtų :DDDD
įdomu, vandenį šaltą pilti ar galima ir karštą?
Parašyta prieš 2 metai # -
ada
Narys
Nužiūrėjau, kad mažiau žinomi receptai nelieka nepastebėti. Dėl imbiero dar iki šiol retkarčiais aistros įsiliepsnoja.
Jeigu žmonės domisi, tai kiek išsamiau apie "keptą puodą". Vanduo ne tiek svarbu. Svarbiausia, kad tame vandenyje plaukiotų prieš tai gaminto maisto likučiai, o dar geriau, kad tuo metu būtų kas nors gaminama. Rezultatas - puodo išlikimas ar nurašymas. Labai svarbu, kokia išgaunamos šalutinės produkcijos, tai yra kvapų kokybė. Man tai neblogai gavosi, iš makaronų likučių, o dar geresnis kvapelis, kai viriau burokėlius. Rezultatas būna stulbinantis, jei tuo metu nardai po www.draugauki.me labirintus. O jei komentarą ar į dienoraštį ką nors rašai...
Rasma tai irgi gera, ji puodą kepė su žuvimi, bet nesigyrė... mane čia kaip kokią mokinukę prieš visus pastatė. O gal jai blogiau sekėsi... Ką žinia...
Parašyta prieš 2 metai # -
oj prisijuokiau :DD. juodo humoro specialistai.
keptas puodas :)))
Parašyta prieš 2 metai # -
Prisidedu prie Rasmos ir Ados - per tuos kompiuterio mokslus aš jau net du puodus sudeginau. Iš kiekvieno išgaravo po tris litrus vandens, nes man reikėjo virinto ir atvėsinto vandens. Taip man atsiėjo paveiksliuko įkėlimas...
Parašyta prieš 2 metai # -
kaip galima anekdotą iš nieko sukurpti!!! :DDD
Parašyta prieš 2 metai # -
ada
Narys
Va, va - kur praėjo Janina, daug kas paaiškėja.
Tai aišku, kad svetainės Šeimininkas dėl mūsų prarastų puodų kaltas. Sukūrė svetainę, nuo kurios negali atsitraukti, dar primislijo paveiksliukų, kliūtį, kurios aš niekaip neįveikiu, tai ką ten... juk ne verdantys puodai mintyse... Tai tu matai, o aš nesumąsčiau...
Parašyta prieš 2 metai # -
O geras patiekalas ! O esat bandę keptą keptuvę ? :)))
Parašyta prieš 2 metai # -
tai, atrodo, Rasma išbandė su žuvimi
bet nepasakė, kuo baigėsi...
Parašyta prieš 2 metai # -
pensinykas-x
Narys
nu nu. tai taip cia pinigus taupo, krize vadinas... juokinga.
Parašyta prieš 2 metai # -
rasma
Narys
Mano žuvies patiekalas, kurio kepimo procedūrai prireikė pusę dienos, lygiai tiek , kiek užtruko mano vizitas pas draugę, vadinosi " medinė žuvis". Jeigu bandytumėte šį receptą, kepkite tik Eastcon špižinėje keptuvėje, kuri yra foolproof- išvertus į lietuvių kalbą " atspari žiopliams".
Parašyta prieš 2 metai # -
patricija
Narys
Kepti puodai, keptos keptuvės nėra blogai. Jos intelektą lavina, nes intelektas susideda iš 5 apibrėžtų punktų, kur trečias pamokymas skamba:
-Sugebėjimas rasti išeitį.
Man teko tuo pasinaudoti: talka padėjo kasti bulves, aš garuose su daržovėmis troškinau broilerį, teko trumpam išeiti ir gavosi keptas puodas su broilerio likučiais: tada ir teko pasukt galvą, kuo pakeisti šį netradicinį patiekalą.Parašyta prieš 2 metai # -
Man atrodo, kad draugaukime.me turi virusą, kuris labai greitai iščiulpia vandenį iš verdančių puodų.
Parašyta prieš 2 metai # -
Janina, manau, kad būtent Draugauki.me yra naujas lietuviškas virusas, besimaitinantis senjorų laiku...
Parašyta prieš 2 metai # -
Danute, tikra tiesa, kad šis naujas virusas ryja senjorų laiką siaubingai.
Parašyta prieš 2 metai # -
Šis virusas pasirodo ir filmuoja. O tai bent - reikia eit trobą tvarkyt, kad sulaukęs draugaukime TV neapsijuokčiau...
Parašyta prieš 2 metai # -
ada
Narys
Tas virusas pro Kauną jau prašliaužė. Gyrėsi, kad šiandien po Suvalkijos lygumas klajojo. Tai tik šast per tilta ir jau pas mus. Kai paskambins į duris nė popierių nespėsiu nuo grindų susirinkti...
Oi Adrijonai, Adrijonai, vos tik pamatau Jus kur nors prašmėžuojantį, jau šieptis norisi. Ir kaip Jums pavyksta vienu sakiniu tiek daug pasakyti, tiek sveiko juoko sukelti...
Parašyta prieš 2 metai # -
Ot, juokiasi ... Nėra nieko čia juokingo, viskas gyvenimiška, ir TV namie, ir dulkės garaže, ir malkų krūva ne vietoj sukrauta .. Vaje, einam dirbt !
Parašyta prieš 2 metai # -
joana
Narys
Man kažkada atsitiko tokia istorija: aš netikiu jokiais bildukais, vaiduokliais, visokiom dvaselėm,bet kartais atsitinka taip, kad negali paaiškinti.
Tai buvo senai 1982 metais, bet iki šiol negaliu pamiršti. Lapkričio 2 dieną (vėlinių dieną arba, kaip sakoma uždūšinių dieną), teko važiuoti iš Mažeikių į Telšius. Oras apsiniaukęs, krapnoja lietus,pilka vėsoka diena.Pakeliui sutinkam seną moteriškę, kuri mūsų nestabdo, bet mes sustojam ir siūlomės pavežėti, ji gana mikliai įsiropščia, nors atrodė vos kojas bepavelkianti. Be to ji pasirodo kalbi seneliokė ir pradeda mums porinti, kad greitai bus didelės permainos, nes prieš dievo teismą turės stoti pats didžiausias vadas.Na jo vieta greit užimsęs kitas , bet ir tas netrukus mirs,po to dar kitas, bet ir tas neilgai trauks o tada ateis žmogus su žyme ant kaktos ir po kiek laiko jo valdymo viskas bus apversta aukštyn kojom, visa valstybė. Na mes tiek į tas kalbas kreipėm dėmesį, kaip į seno, pavaikėjusio žmogaus sapaliones.Pavažiavus dar kiek paprašė sustoti,aš dar apsidairiau, niekur jokios sodybos, nei kelio nesimatė. dar paklausiau ,-močiūte kur išleisti, kad čia tik krūmai,nieko nėra. O ji sako,- man čia reikia. Na reikia tai reikia, bet išlipdama ji dar patarė nevažiuoti per Sedą, nes ten ant kelio guli pervažiuotas žmogus ir mes turėsime bėdos. Iš kur ji galėjo žinoti, juk ją paėmėme išvažiavę iš Mažeikių? Tik ji išlipo, o aš ėmiau dairytis na kurgi ji eis, bet ji lyg žemėn prasmego, niekur nematyti. Na mes neprietaringi , bet artėjan Sedai vairuotojas vis tik pasūko į aplynkeliuką ir pasiekėm Telšius. Grįžtant atgal važiuojam tiesiai per Sedą, o ten pasirodo iš tikrųjų būta avarijos, žmogelis suvažinėtas,o kas tai padarė nežinia.Bet tuo pranašystės nesibaigia,10 lapkričio iš tikrųjų miršta L. Brežnevas ( mano karta atsimena TSKP pirmąjį sekretorių), po jo į postą ateina Andropovas ir tas neužilgo(po 15 mėn,) miršta, vėliau į postą išrenkamas Černenka ir tas neužilgo miršta. Po to išrenkamas M. Gorbačiovas iš tikrųjų su dėme ant kaktos. Ir juk tai jis sugriovė ( ar jo vadovavimo metu), Tarybų sąjungą.
Kas buvo ta pavežėta senutė mums ilgai neišėjo iš galvos, net kažkokia mistiška baimė buvo, kai jos žodžiai pildėsi. Kitą kartą važiuodami toje vietoje , kur ji išlipo , buvom sustoję pasižvalgyti, bet tik tolėliau nuo kelio aptikome senas apleistas kapinaites, jokios sodybos, nei takelio.
Na ką Jūs manot apie tokius nepaaiškinamus dalykus.Parašyta prieš 2 metai # -
patricija
Narys
Būna būna tokių atsitikimų, kurių žemiškais kriterijais nepaaiškinsi.
Parašyta prieš 2 metai # -
Labai įdomi istorija Joana. Aš taip pat neprietaringas, tačiau niekada nesistengiu 100 % ko nors paneigti. Įsivaizduoju, kad yra tokių žmonių, kurie turi specifinių galių nuspėti ar jausti ateities dalykus. Nors ir kaip paprastam žmogui tai keistai beatrodytų.
Parašyta prieš 2 metai # -
Ilgai galvojau apie Joanos aprašytą istoriją. Man atrodo, kad ta moterėlė važiavo lankyti kapų, kur ilsisi jai buvę brangūs žmonės. O gal ir ji pati buvo išgyvenusi klinikinę mirtį, ir jai nusiėmusi ta atminties uždanga, gal būt ji gali patekti į kitą laiko juostą ir matyti ateities įvykius. Dabar jau taip nebesliapiami tie paranormalūs reiškiniai, aš manau, kad artimoj ateity mes išgirsim dar įdomesnių įstorijų.
Parašyta prieš 2 metai #
Užsiprenumeruoti temą RSS formatu.
Atsiliepimai »
Prašome prisijungti kad parašyti atsiliepimą.