Draugauki.me forumas

Diskusijos senjorams

Draugauki.me forumas » Gyvenimo istorijos

1. 

   ada
   Narys
   

   Vaje, vaje... rašiau rašiau , parkinsonas pirštą stumtelėjo ir bai bai. Gal kas sutiksite mano tekstą. Parodykite kelią atgal. Ačiū. Iki rytojaus.

   Parašyta prieš 3 metai #
2. 

   elz
   Narys
   

   Nesutikau Jūsų teksto... Bet tikiu, kad jis kaip visada buvo įdomus bei šiltas.
   Labanakt.

   Parašyta prieš 3 metai #
3. 

   ada
   Narys
   

   Labas rytas,
   jau trečia diena nerimsta mano internetas - tai įsijungia, tai dingsta. Palaukime suitikimams geresnes dienos. O gal per tą laiką mintys susigėdusios sugrįš... Ir tegu negrįžta - rasime kitas.
   Iki malonaus.

   Parašyta prieš 3 metai #
4. 

   Gintautas
   administratorius
   

   Miela, Ada, Jums ir Jūsų kolegoms patarčiau šiek tiek kitokį būdą dalyvauti komentaruose. Jeigu norite parašyti ilgesnį tekstą - ką Jūs dažnai darote - tuomet rašykite į Word dokumentą ir laikas nuo laiko užsaugokite. Taip Jums niekas nepradings. Po to tiesiog tekstą nukopijuokite į komentarus ir paskelbkite.

   O jeigu komentaras trumpas, tai nebaisu, kad ir pradings. Nesunku, bus pakartoti.

   Parašyta prieš 3 metai #
5. 

   adrijonas
   Narys
   

   Laukiu nesulaukiu tikros istorijos

   Parašyta prieš 3 metai #
6. 

   ada
   Narys
   

   Labukas,

   Sumaniau tas istorijas, tai reikia krutintis, kad norinčių pasijuokti kampelis liūdnas nelauktų. Tegul jis būnų pilnas klegesio. Užtenka ir šypt vypt - žiūrėk žmogaus veido spalva pasikeitė. Ar jūs žinote ką nors efektingesnio už juoką ? Žinoma, kas vienam juokinga, kitam nė motais, bet čia jau kita tema.

   Apie tokį kampelį senokai su Rasma svajojame, bet vis neradom vietos kur prisiglausti. O dabar, kai atsidūrėme svetainėje, kur lankytojų parkinsonikų nedaug, kiek baiminuosi, kad mūsų nuotykiai kitiems gali sukelti graudulį.

   O paliestam PL (prisiminkite Parkinsono liga) tai naujas ligos etapas. Tikiuosi - apie tuos etapus ir apie daug ką, pagavusi praskrendantį įkvėpimą, parašys mūsų metodininkė. Mums pasijuokti iš savęs - tai susitaikymas, kad savas kryžius pats lengviausias.

   Taigi, pirmyn.
   Viena šauni jurbarkietė /įtariu ji po svetainę šmirinėja/ tikrai nesupyks, už eilutes be autoriaus pavardės.

   Niekas nemėgsta dejonių.
   O žmogau! Pavaitoki sau vienas.
   Tegul nerimą, skausmą
   Sugeria keturios sienos.

   Parašyta prieš 3 metai #
7. 

   ada
   Narys
   

   Mintyse, kur anadien pabėgo, buvau išdrįsusi viešai pareikšti pretenziją šeimininkams, kad sukūrėte svetainę, kuri pakeitė gyvenimo ritmą. Kur buvus, kur nebuvus aš vis čia tupiu. LPD (prisiminkite Lietuvos Parkinsono draugija) komanda šiuo metu yra atleidusi mane nuo sunkesnių darbų ir įsivaizduoja po procedūrų reabilitacijos skyriuje lovoje besiilsinčią.

   Esu suvedžiota, bet su pretenzija pavėlavau. Užtiko mane svetainėje pareigingasis ZIGMAS ir padarė išvadą - "Tikrai puiki vietelė bendravimui".

   Gerai, kad tos mintys pabėgo. Gal nėra ko čia juoktis, o smagu tai tikrai.

   Parašyta prieš 3 metai #
8. 

   ada
   Narys
   

   Keli štrichai iš antros Lietuvos Parkinsono draugijos pirmininkės veiklos

   Sakoma, kad nauja šluota naujai šluoja. 2005 metais tik išrinkta pirmininkė sumanė pertvarkyti kuklią LPD buveinę. Jai į talką pasišovė trys tarybos nariai. Apie samdomus darbuotojus jokios kalbos negalėjo būti, nes šių Parkinsono liga sergančiųjų pomėgis - staliaus darbai.
   Ilgai vyrai dirbo ir šį tą padarė – betvarkę. Pirmininkė jų darbu nepatenkinta liko, net likimo draugams viešai paskelbė.

   Į S A K Y M A S

   2005 10 24, Kaunas

   Atlikusi išsamų tyrimą, tai yra iššniukštinėjusi visus kabineto kampus, ilgai svarsčiusi, su giliu liūdesiu, įsakau:
   1. parkinsonikų remontininkų brigadai išsiskirstyti geruoju;
   2. brigadininką Joną už narių vedimą iš doros kelio, tai yra kartu su jais darbo metu vartojus parkinsonikams nepriimtiną produktą, pervedu į labiau kontroliuojamas pareigas;
   3. norint išvengti didesnių nemalonių, eiliniam Vytautui siūlau skubiai padengti nuostolius.
   Pirmininkė

   Galų gale visi smagiai pasijuokė ir nusprendė, kad šį kartą už tris vyrus buvo galingesnis Parkinsonas.

   Parašyta prieš 3 metai #
9. 

   ada
   Narys
   

   Nuotykiai, grįžtant iš konferencijos Abromiškių reabilitacijos ligoninėje

   El. laiškas psichologei N

   Labas rytas,
   Pranešu, kaip vakar sekėsi keliauti į namus.
   Taigi vakar Rasmą, kuri blaškėsi neapsispręsdama kaip jai vykti namo, įbrukau Simui (kad spėtų Kaune į Šiaulius vykstantį autobusą), o aš, kokia bėda, gyvenu tokiame mieste, Jurbarke, kuris pačioje geriausioje geografinėje padėtyje. Ką ten kokie Šiauliai, kur autobusas paskutinis 18 val. išvažiuoja. Į Jurbarką penktadienį iki 21 val., kelias atviras.

   Į konferenciją atvežusi, tik pradedanti vairuotoja Raminta važiavo į Vilnių. Tai aš, uodega, su ja išskubėjau, net neatsisveikinau. Mudvi abi pilnos įspūdžių, beplepėdamos į autostrada suktelėjome šiek tiek ne ten kur reikėjo, bet nieko - apsisuksime ir grįšime. O apsisukti... tai vis neradome ir tamsoje tolome nuo Elektrėnų. Tai nieko, aš išlipsiu Žiežmariuose ir grįšiu ( kaip puikiai žinome geografija). Žodžiu, Žiežmarių nerasta, Vievyje nesužiūrėjom stotelės. Išlipau Grigiškėse. Tamsu, judėjimas automobilis po automobilio, vieta visiškai nepažįstama. Kaip pereiti į kitą gatvės pusę? Ilgokai aš ten blaškiausi,pagaliau pasisekė labai pavojingoj vietoj perropoti į kitą pusę ir vėl nelaimė... Švilpia pro šalį autobusai ir nė vienas vairuotojas nejaučia, kad čia tokia vargšė parkinsonikė stypso, kuriai vaistų poveikis baigiasi ir kuriai visas optimizmas išbyrėjo, nes aplink būriuojasi labai įtartinos asmenybės.

   Pagaliau išsigelbėjimas - sustoja autobusas. Mačiau, kad į Kauną. Vairuotojas sako: "Ponia, mes per Žąslius." Jau visai piktai: "Tai ką jūs nežinote kur Žąsliai?" Tada jau aš įsižeidžiau: "Nežinau!" ir išlipau. Kitoje gatvės pusėje išvažiuoja ir išvažiuoja MA į Vilnių, ten visada rasčiau kur išmiegoti –neturiu pinigų. Ir dar ... per skubėjimą buvau nedaug pinigu pasiėmusi. Tai gerai, kad kažkoks jausmas pakuždėjo pasiskolinti iš Rasmos 10 litų, atsargai.

   Greitai išsigelbėjimas atėjo, nes sulaukiau autobuso, kurį vairavo malonus vairuotojais Šakių. Kaune spėjau į autobusą, sutikau labai seniai matytą, jauną pažistamą, išsakėme viena kitai daug malonių komplimentų ir apie 22 val. buvau namučiuose.

   Žinoma, mano sveikatai tai truputį daugoka, bet išsimiegojau vaiko miegu ir priėjau išvados: Aš nesergu, aš labai įdomiai g y v e n u.

   Parašyta prieš 3 metai #
10. 

    adrijonas
    Narys
    

    Labai linksma istorija.

    Parašyta prieš 3 metai #
11. 

    zigmas
    Narys
    

    Na ka ir pridursi,jei ne Jūsų puslapis ,tai epie Ados nuotykius ,po drebulės sodinimo Abromiškėse, nežinočiau iki šiol.Ada yra Ada ji pirmiau pasirūpina kitais o tik paskiau savimi.Nors sakei ,kad negirtume tavęs,bet liaudies patarlės "žodžių iš giesmės neišmesi" - negali paneigti.

    Parašyta prieš 3 metai #
12. 

    ada
    Narys
    

    Na va, Zigmeli, buvai Abromiškėse toks šaunus vadybininkas ir ant pabaigos susimaišei. Gal susimaišei todėl, kad šokome / apsilankyk "Meno terapija PL gydyme" / lyg to Parkinsono nebūtume sutikę, gal po visų darbų atsipalaidavai. Jei ne mano Raimundas, nebūčiau aš tų Abromiškių mačiusi. Aš, vaizdinės priemonės, parodos medžiaga buvome suvežioti nuo durų iki durų.

    Tas atsitikimas iš tų dienų, kai aš parkinsoniškais matavimo vienetais buvau jauna, t.y. praeitame gyvenimo dešimtmetyje.

    Pridedu šį tą iš Raimundo pastebėjimų parkinsoniška tema.
    Vieną kartą žūri Jis į mane lyg pypkę po namus bešliaužiojančią ir garsiai galvoja - tai koks vaizdelis, kai jūsų didelis būrys konferencijoje susirenka... kažin, kažin ar paskelbus oro pavojų neužsikimštų durys... Abu įsijautę į situaciją turėjome smagaus juoko. Aš bematant išsitiesiau. Puikiausias juoko terapijos pavyzdys.

    Parašyta prieš 3 metai #
13. 

    romas
    Narys
    

    Linksma istorija-pagerejo savijauta sergant Parkinsono liga.Linkiu kuo daznesniu
    linksmu istoriju

    Parašyta prieš 3 metai #
14. 

    milda
    Narys
    

    Labai smagu kai pagerėja sveikata!

    Parašyta prieš 3 metai #
15. 

    zigmas
    Narys
    

    Tai matai,Ada,pasirodo stogas pradeda važiuoti ir man,o dar priedu,kad trečia diena ir kojos neklauso-visai nekokie tie mano poperėliai.Dabar kad ir kaip norėčiau nepašokčiau.
    Tai parašysiu ir mane palietusi juokelį.2006m man pripažino parkinsono ligą.Kadangi gerai buvau pažystamas su Šiaulių parkinsono draugijos pirmininke Rasma,teko pravesti Lietuvos PD konferenciją Šiauliuose.Pasibaigus konferencijai girdžiu,kai Rasma sako gerbiamam Šiaulių draugijos įkūrimo iniciatoriui gyd.A.Lukošaičiui:"Kaip gerai,kad Zigmas susirgo".Nuo to laiko ir įsitraukiau į draugijos veiklą. Nepergyvenu,kad susirgau šia bjauria liga,nes čia sutikau daug nuostabių ir gerų žmonių.Gera,kai čia ateina žmonės,kurie nesako,kad nori ką nors gauti,o atvirkščiai- DUOTI.Tokius matau ir čia.Jau dabar atrodo,kad juos pažystu senai.

    Parašyta prieš 3 metai #
16. 

    danute
    Narys
    

    truputį neramiai skaičiau apie Ados "žygius" tamsoje...
    na, gerai, kad viskas gerai baigėsi...

    Parašyta prieš 3 metai #
17. 

    adrijonas
    Narys
    

    Taip, gerai, kad gerai viskas baigės. Drąsi Ada, nežinau, ką pats būčiau daręs tokioje situacijoje. Džiaugiuosi.

    Parašyta prieš 3 metai #
18. 

    ada
    Narys
    

    Tai manote, kad aš nebijojau... ir dar kaip. Ir kitus į baimę įvariau. Rasma, numigusi posmą, skambina ieško manęs, o aš to skambučio negirdžiu, nes lyja, automobiliai švilpia taškydami balas... Juokai prasidėjo, kai viskas praėjo. Tokia pamoka matomai man buvo reikalinga - iki dabar prieš kelionę apie pinigus pirmiausia pagalvoju.

    Vartau LPD Jurbarko skyriaus leidžiamą "Optimistą". Nežinau net kaip jį pavadinti. Mes jį pavadinom skambiai - leidiniu. 2004 metais buvo tik padalinamas lapelis ir išnešiojamas likimo draugams, kurie dėl sveikatos negali lankytis susitikimuose. Šiais metais išleidome tik proginį - 5 metų skyriaus veiklos sukakties proga, bet ūgtelėjusį, spausdinamą spalvotu spausdintuvu, 10 lapų, su daugybe nuotraukų.
    Žiūriu, kad ir mūsų svetainei šis tas tiktų.

    Kalbasi vaikai

    Karvė duoda pieno ir visą laiką kramto, o jautis, jos vyras, į ją žiūri. O žiūri todėl, kad toliau pririštas.

    Kiaulė būna uždaryta, o kaip tu sakei jos vyras vadinasi, kuilis? - tas tai jau gal kartu būna, bet aš nesu mačiusi. Pas mano močiutę jokie kiaulinai negyvena. Ir kam jie?

    Gaidys reikalingas, kad lieptų vištoms kiaušinius dėti.

    Vištos neplaukia todėl, kad joms kiaušiniai į vandenį neįkristų.
    O gaidžiai?..- irgi dėl to.

    Šunys iškiša liežuvį ir taip greitai traukinėja, na, judina, dėl to, kad jiems karšta. Žmonės taip nedaro todėl, kad neturi tokio lenkto liežuvio.

    Vabalai neturi proto - jie tik eina, eina, kol juos kas nors suvalgo.

    Naminiai paukščiai neskraido todėl, kad kaime juos riebiai maitina.

    Kiekvienam gyvuliui reikia duoti vardą, nes juk kai šauksi "ožka, ožka", tai visos ir subėgs.

    Parašyta prieš 3 metai #
19. 

    almyra
    Narys
    

    Kaip smagu, p.Adele, kad Jūsų kelionė sėkmingai baigėsi. Stenkitės visuomet iš namų išeiti turėdama atliekamų pinigėlių kelionei. Viskas gerai, kas gerai baigėsi.

    Parašyta prieš 3 metai #
20. 

    ada
    Narys
    

    Šaltinis LPD Jurbarko skyriaus "Optimistas"

    Raseinių turgus. Gėlių pardavėjai laukia ankstyvų pirkėjų. Šnekučiuojasi kiek kam padidėjo pensija. Į pokalbį įsijungia pirkėja. Ji piktinasi: - Visą gyvenimą dirbau kolūkyje, fermoje. Žadėjo pensijas padidinti iki penkiasdešimt litų, pridėjo tik dešimt litų. Tai gerai, kad tas mano vyras numirė, dar galima šiaip taip verstis...

    Kalbos baigėsi. Kai kurie pardavėjai neišlaikę įtampos, nenorėdami įžeisti pirkėjos, darbo vietas paliko be priežiūros.

    Parašyta prieš 3 metai #
21. 

    elz
    Narys
    

    Jau tie juokeliai- visi iš gyvenimo...

    Parašyta prieš 3 metai #
22. 

    ada
    Narys
    

    Parūpo kur visi išsislapstė... Kur senjorai, nuo kurių užsikrėčiau aktyvumo bacila? Gali du dalykai būti - įtakoja pablogėjęs oras, o gal aš čia kalta, kad puoliau ginti vienišių. Na jau tiek to, tegul bus Jūsų tiesa. Mano aplinkoje taipogi yra... oi, oi geriau nesusitikti.
    DRAUGAUKIME. Tikėkime, kad ir visada viskuo nepatenkintam vienišiui galima padeti.

    Parašyta prieš 3 metai #
23. 

    adrijonas
    Narys
    

    Ilsėjomės mes. Buvom nuvažiavę į Kauną, bet kaip lietus žliaugė ir truputį vėjas pertraukė. Gerklę skaudėt pradėjo - štai kokia tikra istorija ...

    Parašyta prieš 3 metai #
24. 

    ada
    Narys
    

    Kai apsilankau šioje svetainėje, mane visuomet užplūsta malonūs prisiminimai. O kas malonu, tas mus parkinsonikus gydo. Paskutiniu metu Parkinsonas panoro, kad ilsėtųsi mano rankos. Atsirado daug laisvo laiko, kuris labai tinka nuklysti į praeitį. Sėdžiu, galvoju ir kad užsikvatoju..., o stebukle ... rankos staiga atsipalaiduoja. Malonu prisiminti, bet koks malonumas daryti savo rankomis... nesvarbu ką, kad tik ilgiau. Su Parkinsonu susižvalgėme – atradimas. Juk tai naujas gydymo būdas - MALONIŲ PRISIMINIMŲ TERAPIJA. Paskelbti apie atradimą kitose temose dar nedrįstame.

    Kai sėdu prie kompiuterio rašyti, dar du malonumai. Vienas, kad rašau ir žinau, jog mūsų Metodininkė negalės išbraukyti / nepyk, Rasmute, Tu mane daug išmokei. / O antras, kad galiu rašyti kiek noriu – Administratorius dėl vietos taupymo dar nepriminė, draugai kenčia ir dar neįspėjo, kad ilgų atsiliepimų niekas neskaito.

    Prisiminiau apie raganėlę ir jos mamą, bet apie jas vėliau.

    Parašyta prieš 3 metai #
25. 

    milda
    Narys
    

    Po savaitgalio turėtų sugrįžti visi forumiečiai. Na žinot, per savaitę, kol dirbti reikia ir internetas LABAI traukia. O jau kai laisvos dienos- norisi išsitiesti lovytėje ir nieko neveikti.

    p.Ada, nepergyvenkit, bent aš tikrai perskaitau Jūsų atsiliepimus, juose daug išminties, o ilgis atskleidžia, kad turite ką papasakoti. Tai labai smagu!

    P.S. prisiminų terapija reiktų mums visiems taikyti, juk smagu prisiminti malonius dalykus.

    Parašyta prieš 3 metai #
26. 

    ada
    Narys
    

    Apie kompostavimą ir sliekus

    Vienoje man artimų žmonių šeimoje užaugo penki šaunūs vaikai. Kol jie buvo maži , tą šeimą visada aplenkdavo daugiavaikei šeimai skiriamos valstybės pašalpos, bet kokia kita parama. Ir tik todėl, kad tėvai stengėsi kiek galėjo, prie darbo vaikus spaudė.
    Vaikai nesiskyrė nuo kitų, visada buvo tvarkingi, kultūringi ir sotūs.

    Nebuvo lengva, todėl šeima papildomai imdavosi visokio "verslo". Tada dar nelegalaus: pirko pieną, gamindavo sūrius, kas nevalgoma atitekdavo kiaulėms, po to dešros, kurias iš namų išsinešiodavo, priraugdavo bačkas kopūstų - juos Kaliningrado srityje labai mėgsta ir t.t.

    Išgirdo šeima apie stebuklingus sliekus, apie jų veisimą. Kaip visada susėdo jie visi pasitarti. Planavo, skaičiavo, kada įdėtos lėšos atsipirktų, kada pelnas byrėti pradėtų. Staiga šeimos galva, kuris labai atsargiai naujos veiklos imdavosi, sako: "Bet palaukit... O jeigu kurmis sliekus, į kuriuos tiek pinigėlio įdėta, išpjaus? Kas tada? "

    Biznio planas subliuško, šeima nuoširdžiai pasijuokė, po to vaizdingai giminėms perpasakojo. Nerizikavo jie investuoti lėšas į sliekus. Kompostuoja - gražiai apželdintos komposto dėžės sodybos vaizdo negadina.

    Parašyta prieš 3 metai #
27. 

    elz
    Narys
    

    Matot, netgi biznis, pasitelkiant į pagalbą sliekus pavojingas... Įdomi istorija.

    Parašyta prieš 3 metai #
28. 

    ada
    Narys
    

    Tikra istorija apie NATO

    Šuo NATO
    Kilmės šalis LIETUVA
    Gimimo data 2004 02 24
    Gimimo vieta JURBARKAS

    Ūgtelėjo Nato. Gražus ir kilmingas jis greitai pastebėjo pavydžius žvilgsnius. Ilgai nesvarstęs nusprendė, kad ne jam nelygiais Jurbarko šaligatviais šmirinėti. Tegul čia kiemsargiai kates gaudo.

    Išvyko jis gyventi į Klaipėdą. Deja, ir čia nieko gero – šeimininkai reiklūs, uždarbis mažas, netgi vokelyje nieko neprideda. Išvažiuosiu nedelsiant į užsienį, – tarė sau ir kitiems Nato. Kaip tarė taip ir padarė. Nustebę kolegos gūžčiojo pečiais..? Jų draugas beesąs tikras laimės kūdikis, nes Vokietijoje legaliai pradėjo dirbti pas Frau Christel. Šeimininkė jį taip pamilo, kad Nato priėmė miegoti miegamajame. Jei konkrečiau – tiesiog lovoje.

    Žinoma, Nato gėdos Lietuvai nepadarė. Jis sąžiningai dirba, o savo šeimininkę gina taip, kad net šeimos nariai be pirštinių bijo artintis prie neįgalios moters lovos. Medikams apžiūrėti ją be kitų pagalbos iš viso neįmanoma.

    Bet mūsų herojus dažnai būna liūdnas… Kai tik pagalvoja apie takelius prie Imsrės, taip ir krypsta žvilgsnis į ten kur Lietuva, kur lietūs lyja. Atrodo, kad pagaliau Nato pasisekė…nes vieną dieną, kai ne savo noru atsidūrė kieme, Nato žaibiškai nusprendė: - Bėgsiu! Traukinių stotis čia pat, o ir traukinys į tą pusę, kur širdis traukia, važiuoja. Atsisėdo Nato į laisvą vietą ir pradėjo svajoti… kaip jam bus gera gimtinėje…

    Kad ją bala tą vokišką tvarką – pasirodo Vokietijoje ir šunims reikia pirkti bilietą. Išlaipino kontrolierius Nato už 10 km nuo namų. Tik dabar kilmingasis jurbarkietis suprato, kad grandinėlė ant kaklo ne dėl grožio užsegta. Sugėdintas ir išbartas gražuolis grąžintas Frau Christel.
    Ir toliau Nato sąžiningai tarnauja savo šeimininkei. Tačiau jis liūdnas…

    Nato dienoraštį rašo kaimynystėn kitai poniai patarnauti atvažiuojanti jurbarkietė Paulina. Jai, kaip ir Nato, dažnai būna liūdna...

    Parašyta prieš 3 metai #
29. 

    rasma
    Narys
    

    Tai atsitiko ne vienoje karalystėje ,o svetainėje draugaukime ir ne mielai ,nuostabiai princesei, o padrebančiai parkinsonietei Rasmai. Vieną dieną , po ilgesnės pertraukos, ji panorėjo padraugauti. Atsidarė svetainės duris, ogi žiūri, kad griežtas durininkas neįleidžia. Sako eik ,brangioji, užsiregistruok ir tada prisijungsi prie tų, kurie viduje. Padariau ,kaip prašoma ir su palengvėjimu atsidusau , radusi draugus toliau važiuojančius gyvenimo traukiniu ir ramiai diskutuojančius apie sveikatą ir negalią,, laimes ir nelaimes, nusivylimus ir džiaugsmus , nuopuolius ir pasiekimus, ir... apie peles.
    Kai kurie keleiviai atrodė sutrikę , kai pasirodė, kad galima reguliuoti pelės bėgimo greitį. Gi viena keleivė Ada, pelės vardu Parkinsonas fanė t.y. gerbėja , sutriko ,kai pelė perėjo į anglišką tikėjimą ir buvo perkrikštyta į Mauzą, kilusį iš angliško mouse.
    Radau keleivę vardu Marytė, kuri rašė kitiems keleiviams eilėraščius. Apsidžiaugiau, jų tarpe radusi ir mano senokai sukurtus posmelius. Gerai, pagalvojau, vadinasi žmonėms patinka tavo mintys.
    Išgirdau ir naujų keleivių balsų. Prie mūsų prisijungė Jonas , istorijos žinovas. Ir taip pamažu bendrakeleivių daugėja ir darosi linksmiau keliauti . Linkiu savo mieliems bendrakeleiviams laimingo kelio. Tik , jeigu kurioje nors stotelėje išlipsite ir ilgiau užsibūsite, nepamirškite- jūsų laukia įdomi bendrakeleivių kompanija.

    Parašyta prieš 3 metai #
30. 

    danute
    Narys
    

    žmonės mano gyvenime, blogos likimo letenos paliesti, buvo pikti niurzekliai ir bambekliai, nelaimėliai, reikalaujantys dėmesio ir užuojautos, nutiesė taką kvailai nuomonei, kad viltis tipena iš paskos, įkandin manęs...neprisiveja...eina per atstumą...ir jai manęs nereikia...dievaži, tik čia atsivėrė man akys...tik dabar supratau kaip aš klydau, supratau, kad ir niūriai lietingą gruodžio naktį galima išvysti pievą...bekraštę...pilną vasaros žiedų, kvepiančią čiobreliais...
    tikiuosi, suprasti nebūna per vėlu...

    žmonės į traukinį įlipa ir išlipa, tačiau visada pasilieka atminty...
    ir net įkyrus vėjas neišdildo pėdsako
    širdies perono grindiny...

    Parašyta prieš 3 metai #

Užsiprenumeruoti temą RSS formatu.

Atsiliepimai »

Prašome prisijungti kad parašyti atsiliepimą.