Ikaitus nebutina sokti i ekete jei yra dusa lysk po juo. Tik zinoma kaifas ne tas.
Draugauki.me forumas » Vienišumas
Nebūkim vieniši
(159 atsiliepimų)-
onute3
Narys
Parašyta prieš 8 menesiai # -
Ada
Narys
Aš, Geraduk, misliju, kad pirmiau Tavęs į tą eketę šoko Vidutė...
Parašyta prieš 8 menesiai # -
Gerchardai, ne tik priimam bet ir laukiam dažniau lankantis !
Parašyta prieš 8 menesiai # -
Antunella
Narys
Tik mes patys patiriame ir išgyvename tai, kas vyksta mūsų gyvenime (kiti gyvena savuosius gyvenimus). Ir būtent todėl niekas negali visiškai, pilnai mūsų suprasti, kad ir kaip to norėtųsi. Skaudu, bet tai neįmanoma. Niekas negali už mus numirti – tai galime padaryti tik patys ir atskirai nuo kitų. Tokia realybė, toks žmogiškasis gyvenimas. Ir ką su tuo daryti?
Ko gero, lengviau į šį klausimą atsakyti galvojant apie tą vienatvę, kuria džiaugiamės. Juk tik būdami vieni galime susikaupti, pabūti su savimi, kurti. Tik tada, kai niekas neblaško, kai sustojame ir susimąstome, pažvelgiame atidžiau, mus gali aplankyti kūrybos mūza, įkvėpimas. Lygiai taip pat ramybės ir vienatvės norisi būnant gamtoje, klausantis muzikos, žiūrint meno kūrinius, meldžiantis. Tokios vienatvės ieškome, siekiame, ją vertiname.
Sunkiau, kai vienatvės jausmas mus aplanko būnant greta žmonių. Tada, kai esame nesuprasti ar nesuprantantys, atstumti, kažkuo išsiskiriantys iš kitų. Vieniši tarsi baltos varnos. Arba kuomet miršta ar mus palieka artimas žmogus – tokia vienatvė skaudi, jos nesinori liesti, matyti, jausti.
Sakoma: nuo savęs nepabėgsi. Kad ir kaip kartais norėtųsi, negalime pabėgti nuo savo gyvenimo: įvykių, jausmų, išgyvenimų – anksčiau ar vėliau teks prie to sugrįžti. Nerimas, baimė, liūdesys, vienatvė nėra malonūs, bet tai taip pat mūsų gyvenimo dalis.
Parašyta prieš 4 sav. # -
Stasys
Blokuoti
Italiuk, jei tu čia pati parašiai, leisk panaudoti savo mintis
mano dabar rašomoje knygelėje. MAN SUNKIAI RAŠOSI,
o čia užvedi vėl ant kelio.Parašyta prieš 4 sav. # -
Antunella
Narys
Labai norėčiau skaityti tavo mintis,neturiu tokių galių tau leisti,ar uždrausti rašyti mintis ir nenorėčiau niekada to daryti,visų mintys yra savaip įdomios ir prasmingos,kaip kas mokam,taip rašom,nemoku sklandžiai dėstyti savąsias,tenka skolintis,bet pasakyti norisi daug,pasiskolinus kitų mintis išreiškiu,tai ką mąstau ir ką noriu pasakyti,o pasakyti norisi daug,nes gyvenime būta visko,net artimam savo visko neišsakysi,o ir niekas neturi laiko tavęs klausytis,arba nusišaipo,ypač vaikai,ai sako mamyte,jau suvaikėjai,tai taip ir užtyli ant pusės sakinio,o išsisakyti taip norisi,kartais šaukti iš visos gerklės...
Parašyta prieš 4 sav. # -
O aš tik su sūnumi galiu viską kalbėti, sūnaus asmenyje turiu tikrą draugą. Jeigu iškyla kokios nors problemos, sūnus meta viską ir atvyksta pas mane, kad leistų man išsikalbėti. Žinoma, mūsų nuomonės ne visada sutinka, kartais ginčijamės, kiekvienas įrodinėjam savo, bet galutinis sūnaus sprendimas būna toks: "nors man tai ir nepatinka, pasielk, kaip pačiai patinka, aš bet kuriuo atveju palaikysiu".
Parašyta prieš 4 sav. # -
Stasys
Blokuoti
Tai mergyščios, mintis išsisakyti geriausiai rašant, o kad jų užplauktų,
PABUVOKIME, kad ir Krymo kurortuose:http://www.youtube.com/watch?v=beoK6le7-lE&feature=player_embedded
Parašyta prieš 3 sav. # -
Antunella
Narys
Janinos nuostabus sūnus,sveikinu...
O Stasys gal irgi pabuvojote panašioje kelionėje?Parašyta prieš 3 sav. #
Užsiprenumeruoti temą RSS formatu.
Atsiliepimai
Prašome prisijungti kad parašyti atsiliepimą.