Ikaitus nebutina sokti i ekete jei yra dusa lysk po juo. Tik zinoma kaifas ne tas.
Draugauki.me forumas » Vienišumas
Nebūkim vieniši
(172 atsiliepimų)-
onute3
Narys
Parašyta prieš 2 metai # -
ada
Narys
Aš, Geraduk, misliju, kad pirmiau Tavęs į tą eketę šoko Vidutė...
Parašyta prieš 2 metai # -
Gerchardai, ne tik priimam bet ir laukiam dažniau lankantis !
Parašyta prieš 2 metai # -
Neli
Narys
Tik mes patys patiriame ir išgyvename tai, kas vyksta mūsų gyvenime (kiti gyvena savuosius gyvenimus). Ir būtent todėl niekas negali visiškai, pilnai mūsų suprasti, kad ir kaip to norėtųsi. Skaudu, bet tai neįmanoma. Niekas negali už mus numirti – tai galime padaryti tik patys ir atskirai nuo kitų. Tokia realybė, toks žmogiškasis gyvenimas. Ir ką su tuo daryti?
Ko gero, lengviau į šį klausimą atsakyti galvojant apie tą vienatvę, kuria džiaugiamės. Juk tik būdami vieni galime susikaupti, pabūti su savimi, kurti. Tik tada, kai niekas neblaško, kai sustojame ir susimąstome, pažvelgiame atidžiau, mus gali aplankyti kūrybos mūza, įkvėpimas. Lygiai taip pat ramybės ir vienatvės norisi būnant gamtoje, klausantis muzikos, žiūrint meno kūrinius, meldžiantis. Tokios vienatvės ieškome, siekiame, ją vertiname.
Sunkiau, kai vienatvės jausmas mus aplanko būnant greta žmonių. Tada, kai esame nesuprasti ar nesuprantantys, atstumti, kažkuo išsiskiriantys iš kitų. Vieniši tarsi baltos varnos. Arba kuomet miršta ar mus palieka artimas žmogus – tokia vienatvė skaudi, jos nesinori liesti, matyti, jausti.
Sakoma: nuo savęs nepabėgsi. Kad ir kaip kartais norėtųsi, negalime pabėgti nuo savo gyvenimo: įvykių, jausmų, išgyvenimų – anksčiau ar vėliau teks prie to sugrįžti. Nerimas, baimė, liūdesys, vienatvė nėra malonūs, bet tai taip pat mūsų gyvenimo dalis.
Parašyta prieš 1 metai # -
stasys
Blokuoti
Italiuk, jei tu čia pati parašiai, leisk panaudoti savo mintis
mano dabar rašomoje knygelėje. MAN SUNKIAI RAŠOSI,
o čia užvedi vėl ant kelio.Parašyta prieš 1 metai # -
Neli
Narys
Labai norėčiau skaityti tavo mintis,neturiu tokių galių tau leisti,ar uždrausti rašyti mintis ir nenorėčiau niekada to daryti,visų mintys yra savaip įdomios ir prasmingos,kaip kas mokam,taip rašom,nemoku sklandžiai dėstyti savąsias,tenka skolintis,bet pasakyti norisi daug,pasiskolinus kitų mintis išreiškiu,tai ką mąstau ir ką noriu pasakyti,o pasakyti norisi daug,nes gyvenime būta visko,net artimam savo visko neišsakysi,o ir niekas neturi laiko tavęs klausytis,arba nusišaipo,ypač vaikai,ai sako mamyte,jau suvaikėjai,tai taip ir užtyli ant pusės sakinio,o išsisakyti taip norisi,kartais šaukti iš visos gerklės...
Parašyta prieš 1 metai # -
O aš tik su sūnumi galiu viską kalbėti, sūnaus asmenyje turiu tikrą draugą. Jeigu iškyla kokios nors problemos, sūnus meta viską ir atvyksta pas mane, kad leistų man išsikalbėti. Žinoma, mūsų nuomonės ne visada sutinka, kartais ginčijamės, kiekvienas įrodinėjam savo, bet galutinis sūnaus sprendimas būna toks: "nors man tai ir nepatinka, pasielk, kaip pačiai patinka, aš bet kuriuo atveju palaikysiu".
Parašyta prieš 1 metai # -
stasys
Blokuoti
Tai mergyščios, mintis išsisakyti geriausiai rašant, o kad jų užplauktų,
PABUVOKIME, kad ir Krymo kurortuose:http://www.youtube.com/watch?v=beoK6le7-lE&feature=player_embedded
Parašyta prieš 1 metai # -
Neli
Narys
Janinos nuostabus sūnus,sveikinu...
O Stasys gal irgi pabuvojote panašioje kelionėje?Parašyta prieš 1 metai # -
viltija
Narys
Noriu jums papasakoti, kaip aš kovojau su vienatve ir kaip tai baigėsi.Taip jau atsitiko,kad likau visai viena.Dvasinė būklė buvo baisi.Supratau, kad turiu ko nors imtis, ieškoti žmonių. Pradėjau nuo sporto ir šokių studijų.Būtų visai nieko,bet senjorų grupės greit išyra dėl lankytojų stokos. Vėl likau viena.Lankiau trečiojo amžiaus universitetą-išklausai paskaitą, ir vėl tu vienas.Tada nutariau su kelionių agentūra pavažinėti po Lietuvą-įdomu, smagu. Tose visose vietose labai norėjau rasti draugę,su kuria nors retkarčiais galėčiau pasimatyti.Keletą radau,tačiau neilgam.Viena pareiškė kad ji į svečius nevaikšto ir pas save nieko nekviečia, o užeiti į kavinukę kavos tai baisus pasileidimas. Kita iš lovos išlipdavo 11 val.ir kur nors eiti nepageidavo ,dar kitai išeiti pasivaiksčioti tai baisus žygdarbis nes pučia vėjas arba šviečia saulė.Dabar man atsivėrė akys: kai esi 67 metų,draugų ieškoti beprasmiška.Tai supratusi, nusipirkau dviratį. Ir čia atgavau širdį-važinėju jau antrą sezoną. Atėjus žiemai pasidarė liūdnoka-tai sėdau prie kompiuterio nors iki tol nežinojau iš kurio galo prie jo prieiti.Taigi šitaip laikausi.Bet jei Jūs kuris parašytumėt, būčiau laiminga.Gal ką patartumėt?
Parašyta prieš 1 savaitė # -
marena
Narys
:-)Viltija, tai kad Jūms ir patarti nieko nereikia! Viską teisingai ir taip, kaip Jūms reikia, darote. Daugelis iš mūsų taip ginamės nuo vienatvės. Sėkmės Jūms ir sveikatos!
Parašyta prieš 1 savaitė # -
lilija
Narys
Viltija,teisingai Marena rašo,jog čia mes visos esame tam,kad gintis nuo vienatvės.Linkiu Jums stiprybės ir optimizmo,nes mūsų gyvenimo už mus niekas nenugyvens
Parašyta prieš 1 savaitė # -
kauniete
Narys
aha, jo. kartais ir vienišam galima pabūti. aš viena, bet ne vieniša. va, kaip man užpakalį chebra tarkuoja (Bagmamka mano ten nikas) :
Bagmamkos tarkavimas
Parašyta prieš 1 savaitė # -
marena
Narys
Parašyta prieš 1 savaitė # -
lilija
Narys
Labai prasmingi žodžiai
Parašyta prieš 1 savaitė # -
Viltija, kuriam Lietuvos kraste gyvenate, kaip toli nuo Vilniaus ? Noreciau nusipirkti dvirati ir su Jumis pabendrauti.
Parašyta prieš 5 d. # -
viltija
Narys
Miela Lida gyvenu Vilniuje, Žirmūnų rajone, ten prie upės labai geras dviračių takas. Taigi, kai ateis pavasaris,galėsime susisiekti, gal dar kas nors norės, tai parašys.O jei atsiras žmonių be dviračių, tai irgi nieko- galima organizuoti "pikniką"gamtoje.
Parašyta prieš 5 d. # -
patricija
Narys
Gyvenu Vilkaviškio rajone, kai pavasrės atvažiuosit pas mane: labai mėgstu važiuot dviračiu, nors ir turiu motociklo ir lengvos mašinos teises- dviračio neiškeisčiau į nieką.
Parašyta prieš 5 d. # -
As gyvenu uz Vilniaus, bet mieste daznai bunu.Ziema retai. Tikiuosi, jog pavasari mes susitiksim.
Parašyta prieš 5 d. # -
Viltija, aš irgi gyvenu netoliese, tai gal pavasarį kartu pažingsniuosime paupiu, pasiramsčiuodamos šiaurietiškomis lazdomis? Labai efektinga, o geroj kompanijoj dar efektingiau...
Parašyta prieš 5 d. # -
marena
Narys
Gaila, kad aš toli nuo jūsų gyvenu, gal ir mane priimtumėte į savo sporto būrelį...
Parašyta prieš 5 d. # -
viltija
Narys
Mielosios Patricija ir Marena, ačiū kad atsiliepėte,nes tada jauti kad kažkas tavo žodžius skaito ir kad tai nėra balsas tyruose.O su Lida ir Janina tikriausiai susitiksime? Pavasariop parašysiu, kaip su manimi susisiekti. Jei kas nors gyvenate Žirmūnuose, Šiaurės miestelyje, ar dar kur netoliese,tai galėsite prisijungti.Galima tiesiog vaikščioti su lazdomis ar be jų, važinėti dviračiu, galima autobusu nuvažiuoti į Kairėnus pasižiūrėti žydinčių gėlių ir pan.Svarbiausia, nesėdėti namie. Ką apie tai manote?
Parašyta prieš 4 d. #
Užsiprenumeruoti temą RSS formatu.
Atsiliepimai
Prašome prisijungti kad parašyti atsiliepimą.