ar taip sutapo, kad čia renkasi tokie, kurie nėra vieniši, ar tų, vienišųjų, jau nebeliko?
iš tiesų, apsidairykim aplinkui - gal yra mūsų koks pažįstamas ar kaimynas visai vienas, piktas, susiraukęs, nelaimingas, o gal šiaip nedrąsus, dėl to vengia bendrauti...nepalikit jo vieno, pakvieskit čia, gal susiras bendraminčių, pasidalins savo džiaugsmais ar bėdomis...
juk artėja Kalėdos - gražiausia metinė šeimos šventė, tegul nelieka nė vieno pamiršto tokią šventą naktį
gal mes galim tiems vienišiams pasiųsti bent šiltą žodį, padaryti mažytę šventę širdyje...
Draugauki.me forumas » Vienišumas
Nebūkim vieniši
(172 atsiliepimų)-
Parašyta prieš 3 metai #
-
almyra
Narys
Vienišių, žinoma, sutinkame visi. Be abejo norėtųsi jiems padėti, bet kartais jie būna tokie pikti, jog siūlydamas savo bendravimą ar šiltą žodį tiesiog susigadini nuotaiką, nes lieki nusuprastas. Ilga vienatvė žmogų daro šaltą bei atstumiantį. Žiauriai parašiau, bet taip jau yra.
Parašyta prieš 3 metai # -
milda
Narys
p.Danute, labai grazia tema uzvedete.
p.Almyra, per grieztai parasete. Juk kiekvienas nori buti pakalbintas, bendrauti, nori kad ji prisimintu. O taip daznai uzmirstame artimus zmones, man rodos vis labiau vieni nuo kitu tolstame. Bent retkarciais bandykime prisiminti vienisius.Parašyta prieš 3 metai # -
taip, vienišiai dažniausiai būna pikti...
mano laiptinėj gyvena tokia moteris, na, nenusenus dar visai, bet vis viena ir viena, aš išeinu į darbą, ji pro langą spokso, grįžtu, ji dar ten pat...vieną dieną pareidama matau, kad jos pašto dėželė atsidarius, laikraštis ten, dar laiškas iš teo, galvoju, prapuls, užnešiu ir paduosiu į rankas, paskambinau į duris, o ji kad supyko, apšaukė, kad aš ir sugadinau tą dėžutę, nieko aš jai nesakiau, bet nesmagu labai buvo, vakare vyro paprašiau, sutaisė jis tą dėžutę, po kelių dienų ji atėjo ir padėkojo, nors mes ir nesusidraugavom, bet bent jau sveikinamės
Parašyta prieš 3 metai # -
almyra
Narys
Na ir nemalonus Jūsų, p.Danute, atvejis su kaimyne. Norėjote gero, o kaimynę tik supykdėte. Reikėtų suprasti tuos vienišius, na bet kai pats daug stresų patiri kasdien, darosi per sunku gilintis į kitų problemas bei jaustis kaltu tokiam nesant.
Labai džiugu, kad jau sveikinatės su kaimyne! Gero bendravimo!P.S. manau kaimynei būtų naudinga apsilankyti mūsų forume, galėtų save atskleisti, gal tuomet pykčio viduje mažiau sukauptų?
Parašyta prieš 3 metai # -
Jo, vargšė Danutės kaimynė... Turiu kaimynystėje močiutę, tai su raudonaisiais kovoja naktimis... Gaila žmogaus...
Parašyta prieš 3 metai # -
ada
Narys
Sveiki mielieji,
Esu vieniša, todėl seniai akis krypo į šią forumo temą. Ką žinia - artėja Kalėdos, visi laukiame stebuklų... Bala nematė tų parkinsoniškų temų. Sakau sau - tyliai, daug nesireklamuodama, nušliaušiu pasižvalgyti po vienišių temą.Atvykau, paskaičiau, nusivyliau ir negaliu nutylėti – nerasta jokio vienišio ... draugai, aktyvūs svetainės lankytojai neatpažįstami, nes tik tamsiomis spalvomis vienišių portretus piešia.
Štai ir vėl visuomeninės veiklos kiek nori. Vienišiai kur jūs? Tai negi mes leisim apie save taip kalbėti. Nei mes liūdni, nei mes pikti, o kad šaukštas deguto visą statinę medaus pagadina... pavyzdžių ne tokiuose sluoksniuose kiek nori.
O dabar visai rimtai. Yra dar kita vienatvė – dviese. Ji kur kas sunkesnė nei pirmoji. Manau, kad ir apie ją dera pakalbėti.
Parašyta prieš 3 metai # -
Nera paprasta sutarti seimoje ar kolektyve,bet vienisiui ilgai neturetu buti gerai
Parašyta prieš 3 metai # -
ada
Narys
Mano miesto vieno neįgaliųjų klubo moterys dainuoja dainą, kurią klausytojai beveik visada prašo kartoti. Dainos žodžiai prasmingi. Kad ir "... varnas tavo brolis, varnas tavo draugas, jeigu tu kaip varnas vienišas esi..." Rutuliojasi mintys, kad vienišumo problema labai aktuali. Mums senjorams, tarp kurių ko gero daugiausia vienišų žmonių, būti lakštingalomis ar kregždutėmis sunkoka. Patikėsit ar ne nežinau, bet mano skersgatviu praeina daug guvių žvirblių ir pasipuošusių sniegenų. Mažam mieste, o jeigu dar čia gavus diplomą nutūpei ir nepakilai, dauguma žmonių pažįstami. Aš daugiau ar mažiau pažįtu daug likimo draugų - senjorų, kurie išsiblaškę po visą Lietuvą. Kokie mes skirtingi...
Ši svetainė mums nukrito lyg Dievo dovana. Čia galime viską sunešti: vienatvę, džiaugsmus, rūpesčius, abejones, sielvartą ir t.t. Čia visada atsiras kas išklausys. Nauda dviguba, nes kai mes patenkinti, dvigubai daugiau patenkinti mūsų artimieji, kurie mus myli ir rūpinasi, kaip praskaidrinti gyvenimą. Bet juk jie turi savo problemas ir savo gyvenimą.
Tokia nano nuomonė.
Ko gero naudinga būtų, jei vienišumo temą rastume lentelės viršuje ir turėtume minčių ją tęsti.Atsiprašau, vėl vos ne apsakymas.
Parašyta prieš 3 metai # -
Problemas spresti padeda musu,Parkensoniku,bendravimas.Isijungi Draugauki.me ir nesi vienisas
Parašyta prieš 3 metai # -
Pritariu Romui, labai geras būdas bendrauti ir draugauti !
Parašyta prieš 3 metai # -
ada
Narys
KAI TU ŠALIA
Šviesios atminties ELYTĖ TELIŠAUSKIENĖKai tu šalia, naktis žiedais pražysta.
Dangus nušvinta aukso žvaigždėmis.
Kai tu šalia, vėl atrandi jaunystę,
Takelį baltą po alyvų šakomis.Kai tu šalia, nakties rūkai šviesėja.
Nuprausia rasos žiedlapius laukų
Ir širdyje tarsi malšina gėlą,
Nors jau plaukai sužvilgo sidabru.Kai tu šalia, aš nejaučiu net skausmo,
Kuris sukausto širdį lyg ledu.
Jaučiu vėl viltį, begalinį džiaugsmą,
Kad su tavim pabūti dar galiu.Parašyta prieš 3 metai # -
I svecius draugus pakvieskim,nevaisinkim dektine,o daina sutartine.Draugaukime
Parašyta prieš 3 metai # -
almyra
Narys
Gerb. Romai, sveikintinas požiūris. Bendravimui tikrai nebūtini stiprieji gėrimai, svarbu draugauti.
Parašyta prieš 3 metai # -
Bendrauju su daugeliu vienišų žmonių. Vieniši žmonės daugumoje yra įdomesni, nes jiems nereikėjo vargti su vaikų auginimu, šeimos maitinimo problemomis, todėl jie galėjo daugiau laiko skirti savo malonumams, kelionėms, skaitymui ir kt. Žinoma, išimčių būna. Komentaruose , man atrodo, ligotų žmonių elgesys tapatinamas su vienišumu. Juk bendrauti su psichiniu ligoniu yra sunku tiek šeimoje, tiek kitoje aplinkoje. O be to, pati didžiausia vienatve -tai vienatvė dviese. Supažindinsiu, kaip planuoja gyvenimą kai kurie vienišiai. Pažįstu keletą vienišių, kurie stengiasi bendrauti su tokiais pat vienišiais, kiti daug pagal galimybes keliauja, kai kurie lankosi Impulso sporto klube, pensininkų "Bočiuose" bei kituose klubuose, kiti pagal galimybes dirba...
Mano draugė Danutė, kuriai virš 70 metų, dirba pusę dienos, kad būtų ori senatvė, savo buto testamentą parašė jaunai gydytojai, kuri dabar jai palengvina gyvenimą. O svarbiausia - po mirties savo kūną testamentu paliko Vilniaus Universiteto Medicinos fakultetui studentų mokymosi eksperimentams. Tai nauda mokslui ir neapsunkina testamento paveldėtojos kapų priežiūra. Aš žaviuosi tokiu apgalvotu elgesiu.Parašyta prieš 3 metai # -
Kapu prieziura-dvasinis rysys su isejusiu.Jei jis gyvenime buvo svarbus,tai padeda vienatveje.
Parašyta prieš 3 metai # -
Janina, ne visi senjorai tokie guvūs, kad klubus lankytų
bet tokie tikrai verti pagarbos, lenkiu galvą!Romai, dvasinis ryšys su išėjusiuoju yra vienpusis, gaila...
Parašyta prieš 3 metai # -
ada
Narys
Sveiki,
tokia įdomi tema - žiūriu apačioje betupinti. Vargšelė... Timpteliu aukštyn, nes smagu eilinį kartą pasidžiaugti, kad gimėme pačiu laiku. Mums, senjorams, atsivėrė plačios galimybės turiningai leisti laiką. Žinau, kad bus prieštaraujančių. Krizė... Krizė niekada nesibaigia pesimistams.Vienišumas... sudėtinga tema. Ką žinia, gal kai kam taip patogiau...
Parašyta prieš 3 metai # -
patricija
Narys
Didžiausia vertybė- žmogaus bendravimas su kitu žmogumi: " de Sent Egziupei."
Parašyta prieš 3 metai # -
iš tiesų tas dviejų žmonių gebėjimas bendrauti ne kiekvienam duotas lengvai, kita pora, žiūrėk taip ir nesugeba susikalbėti per visą gyvenimą ir vien dėl to, kad iš skirtingų planetų atkeliavę ir čia, žemėje, susitikę, įdomią knygą radau apie bendravimo mokslą šeimoje, gal kas susidomės
http://my.opera.com/eknygos/blog/2006/11/21/john-gray-vyrai-kile-is-marso-moterys?show=loginParašyta prieš 3 metai # -
ada
Narys
Skambink, sese!
R.KlusasMano sieloj baisiai tuščia.
Skambink man telefonu.
Bet nėra ir jau nebus čia
Pokalbių ilgų, šaunių...Kai prie vieno laido galo
Aš buvau, prie kito tu
Kiek, be jokio intervalo
Prakalbėjome naktų.Kaip širdis mokėjo plakti,
Kaip ji svaigo, o dangau.
Pamenu, kaip vieną naktį
Ant ragelio užmigau.Laikas bėga smarkiai, rūsčiai
Vis mažiau naktų šaunių.
Mano sieloj baisiai tuščia...
Kas paguos telefonu?Parašyta prieš 3 metai # -
patricija
Narys
Aš parašysiu ne visai čia tinkamoj vietoj. Aną kart rašiau, kad Basanavičynėj auga apie 1000 ąžuoliukų. Taigi, jie 20 metų ir ne mažiuliai,o tvirti medžiai. Jų ne 1000, o 8000. Plotas užima apie 40ha.Taip man vakar patikslino ten dirbantis žmogus. Kadangi ten atvažiuoja daug ekskursijų, tai tą mišką labai prižiūri. Aš galvoju, kad mūsų draugystė būtų tokia tvirta kaip šie galingi medžiai.
Parašyta prieš 3 metai # -
Tai bent ažuolynas !
Parašyta prieš 3 metai # -
ada
Narys
SU TAVIM
Milda VerkauskienėPer gyvenimą eit susikibus už rankų
Aš norėčiau kartu su tavim, ne viena,
Nesvarbu, kiek mums metų sukanka -
Ar jaunystė naivi, ar senatvė žila.Visada noriu jaust tavo tvirtąją ranką,
Tavo petį paliesti, ant jo galvą padėt,
Ar sunku, ar svaiginamai lengva –
Kartu saulę sutikt ir kartu palydėt.Pasiklydus išvest iš tankynės,
Kai pati nežinau, kuriuo sukti taku.
Ir abiems lyg netyčia surast avietyną,
Kur avietės lyg širdys primins, kas saldu.Parašyta prieš 2 metai # -
joana
Narys
Gal aš klystu, todėl iš karto atsiprašau,nenoriu nieko įžeisti. Man atrodo, kad čia daugiausia rašo žmonės gyvenantis didesniuose miestuose, nes dažnai kalba eina apie sporto klubus, apie keliones. Gal būt jie gyvenime užėmę buvo aukštesnius postus, dabar gaunantis didesnes pensijas, arba dar turintis darbą, sveikatos ir galintis prisidurti prie pensijos. Tada , aišku, galima ir pakeliaut ir sporto klubus lankyti. Bet man atrodo, kad žmonės dar galintis keliauti, dirbti ir t.t., jie nėra tokie vieniši, kaip tie, kurie neturi tam galimybės arba ir sveikatos.Labiausiai vieniši tie, kurie tik per langą mato bėgančius, skubančius žmones,o bendravimas tik telefonu (ir tai rybotas, nes sąskaitos varo į neviltį), visa laimė tiems, kas gali naudotis internetu. O dabar šis sukurtas (ir tik dabar atrastas mano)puslapis, didelė paguoda tokiems žmonėms, kurie kaip ir aš, sėdi prie lango ir rodos žvelgia į gyvenimą iš kitos planetos.
Norėčiau susirasti su kuo pabendrauti, bet nelabai tikiuosi, nes mes, įkalinti tarp keturių sienų ,jau esam niekam neįdomūs, o ir patys sau jau nebeįdomus.Kai sapnai tampa tikresni už gyvenimą, kai juose daugiau bendrauji su išėjusiais į anapylį negu su esančiais šioje ašarų pakalnėje,kai kalbi su gėlėm ant palangės, su bename kate, su balandžiais, kurie kas rytą braižosi į langą arba bariesi su televizorium, tai kam žmogau gali būti įdomus.
Bet tai jau lemtis.Parašyta prieš 2 metai # -
Miela Joana, jūs taip nuoširdžiai aprašote savo padėtį, jūsų rašinėlis alsuoja gėriu. Manau, kad žmonių panašioje situacijoje yra senjorų tarpe ir daugiau. Man atrodo, kad jūsų mintys, komentarai bus labai naudingi visiems, jūs galite suteikti gėrio ir ramybės kitiems, o tuo pačiu, manau, kad atsiras ir jums giminingų ir dvasingų žmonių, ir gal šiek tiek užsipildys bendravimo tuštuma. Būkite kartu su mumis.
Parašyta prieš 2 metai # -
patricija
Narys
Gerbiama, Joana, jeigu panorote bendrauti, tai visi mes pareišksime norą bendrauti su jumis per šią svetainę. Mes vieni geresnės fizinės būklės, kiti toki pat. Yra tokia sentencija: mąstau, vadinasi gyvenu. Taigi, gyvenat pilnakraujį gyvenimą, mokat naudotis kompiuteriu, galit žiūrėt televizorių, girdėti, matyti, o tai labai daug.
Parašyta prieš 2 metai # -
Joana, draugauki.me ir bus geriau ! Optimizmo ir nebutinai keliones po užsienio šalis atneš mums laimę ! Mes galime laimę susikurti neverkdami, o dirbdami ! Tad linkiu gražios dienos !
Parašyta prieš 2 metai # -
labas, Joana
kaip smagu, kad gausėja narių šioje svetainėje, skaičiau kad "atvykote" iš Visagino, jei šiaip, tai tur būt, niekada ir nebūtume susitikę, o virtualioje erdvėje viskas įmanoma!
prašom jaustis jaukiai, čia prikurta įvairiausių temų, pasirinkite kas jums arčiausiai širdies, pasidalinkite savo patyrimu, savais džiaugsmais ir rūpesčiais
ir nesijauskite čia vieniša, nes mūsų čia daug
Parašyta prieš 2 metai # -
joana
Narys
Sveiki mielieji, Janina, Patricija,Adrijonai, Danute ir visi kiti.
Ačiū už atsiliepimus, kaip mažai žmogui reikia, kad pasijūstum ne vienišas.Atrodo ir saulė šypsosi pažvelgus iš už debesėlio, ir sniegas daug baltesnis už lango, ir zylutė taip smagiai cypsi kadagy mano palangėje.Net amarilis pražydo kažkaip įpatingai.Visąlaik žydėjo oranžiniai, o dabar beveik baltas tik su ružavais dryželiais.Aš ta proga, kad atsirado draugų (tikiuosi Jūs leisite man laikyti Jūs savo draugais), net išsikepiau varškės pyragą su slyvų uogiene,išsiviriau džiovintų vaisių kompoto , ir švenčiu.
Ačiū dar kartą už gerus žodžius!Parašyta prieš 2 metai #
Užsiprenumeruoti temą RSS formatu.
Atsiliepimai »
Prašome prisijungti kad parašyti atsiliepimą.