Forume kaip ir gyvenime-tarp moteru.Gal,laikinai dingus,vyrai pasirodytu...
Draugauki.me forumas » Juokų kampelis
Linksmos mintys
(104 atsiliepimų)-
Parašyta prieš 9 menesiai #
-
danguole
Narys
Sakau, jei Patricija nusijuokė, reiškia mano juokeliai buvo suprasti. Nes buvau išsigandus, kad Patricija surinks tokią komandą su detektyvais ohoho:), būsiu per prievartą atvesdinta:), nei pareiškimo nesuspėsiu parašyt:).Pamaniau, kad geruoju verčiau pasiduot:)
O jei rimtai, tai taip nesinorėjo erzelio, taip norėtus, kad visiems būtų gera, ramu. Etc...Ką daryyyttt?:)Parašyta prieš 9 menesiai # -
žmonai išvažiavus, Romo kantrybė senka...
Parašyta prieš 9 menesiai # -
Ir isseks,jei toliau tampys katina uz usu!...
Parašyta prieš 9 menesiai # -
Danguole, žmonės labai greitai prisiriša. Todėl ir triukšmo būna sunku išvengti. Tikiu, kad jis neišvargino Jūsų.
Parašyta prieš 9 menesiai # -
danguole
Narys
Tai ką čia dabar padaryt, gal apkarpyt katinui ūsus reiktų:), kad niekas netampytų:). Bet Marytė tuojau sakys, kad perdaug kabinėjamės...:))
Parašyta prieš 9 menesiai # -
Patricija
Narys
Mums visiems ramiau, kai visi namuos:)
Parašyta prieš 9 menesiai # -
Nebus usu-tampys uz uodegos:)
Parašyta prieš 9 menesiai # -
Katinas toks matai gyvūnas, kad už daugelio vietų gali timptelt. :)) Reiks keisti Romui įvaizdį. :)
Parašyta prieš 9 menesiai # -
gero katino nieks netampo! (čia aš apie katiną, jei ką...)
Parašyta prieš 9 menesiai # -
Jei geras katinas negali vaziuoti,tai gerai katytei nebutina prie jo visa laika tupeti...
Parašyta prieš 9 menesiai # -
Bet ir Jūs, Romai, neatleiskit per daug pavadėlio!
Parašyta prieš 9 menesiai # -
Katinai pavadeliu neturi...:)
Parašyta prieš 9 menesiai # -
Tai kad visiems neramiems ir padykusiems gyvunėliams reikia. :)
Parašyta prieš 9 menesiai # -
Patricija
Narys
Tiesiog neįtikėtina, koks svarbus jūsų darbas, kai reikia iš jo atsiprašyt, ir koks bereikšmis, kai prašote priedo prie atlyginimo.
Jeigu ryte atsibudote ir jums nereikia keltis, vadinasi, miegojote stovėdamas.
Kelias į moters šaldytuvą eina per jos širdį.
Viena galva gerai, o su smegenimis- dar geriau.
Negyvenk gerai- pasigailėk kaimynų.
Parašyta prieš 7 menesiai # -
Ada
Narys
Susitinka du draugai:
-Kodėl tavo nosis pasidarė tokia suplota? Tu ką, boksuojiesi?
-Ne, tiesiog dirbu moterų pirtyje - langus plaunu...Parašyta prieš 7 menesiai # -
Kaip forume, taip ir Adrijonas.
Parašyta prieš 7 menesiai # -
Buvau pas daktarą,galva skauda, tas sako, Jūsų galvoje nieko nėra. Dieve, negi ir smegenų neturiu
Parašyta prieš 6 menesiai # -
Adelės juokas patiko!... :DD
Parašyta prieš 6 menesiai # -
onute3
Narys
O as sindien buvaupas dantu daktara. Labai skaudejo danti ,o mano dantu ,kaip as sakau dvi eiles ,neslepsiu kreivi .Sakau traukaiam daktare sako jusu valia. Triokst isrove ir tarpo nebera.Ot kaip gerai kai turi dvi eilutes dantu.
Parašyta prieš 6 menesiai # -
Patricija
Narys
Sloga gydoma praeina per savaitę, o negydoma per 7 dienas.
Parašyta prieš 6 menesiai # -
Patricija
Narys
Geras vyras nei geria, nei rūko, nei ginčijasi, nes realiai toks neegzistuoja.
Parašyta prieš 5 menesiai # -
Patricija, pritariu paskutinei minčiai - nei akinių, nei padidinamo stiklo neprireiktų!
Parašyta prieš 5 menesiai # -
jolita
Narys
paskutiniame "savaitė su tv" radau straipsnį,kuris mane pralinksmino. gal ir jūs nusišypsosite.
gruodžio 8 d.
pradėjo snigti..šį sezoną-tai pirmas sniegas. su žmona atsisėdę prie lango ilgai žiūrėjom į krentančias snaiges. vaizdas-tarsi rojuje. taip romantiška,kad pasijautėme tarsi ką tik susituokę. kaip man patinka sniegas!
gruodžio 9d.
atsikėlę ryte,pamatėme,kad sniegas padengė viską aplink. koks nepakartojamas vaizdas! gražesnės vietos turbūt nėra visame pasaulyje. atsikraustyti čia buvo geriausia mano idėja per visą gyvenimą. šiandien pirmą kartą kasiau sniegą. pasijaučiau kaip vaikystėje. nukasiau įvažiavimą į savo kiemą ir gretimus takelius. po pietų pravažiavo sniegą valanti mašina ir užvertė takelius bei įvažiavimą sniegu. reikės dar kartą nukasti. koks nuostabus tas gyvenimas...
gruodžio 12 d.
pašvietė saulė ir ištirpdė visą sniegelį. nusivyliau,bet kaimynas sakė,kad iki kalėdų tikrai pasnigs. kaip gerai,juk kokios kalėdos be sniego. kaimynas,taip pat sakė,kad per žiemą bus tiek sniego,kad nebenorėsiu į jį nė žiurėti. na,jau ne,tai tikrai neįmanoma. kazys-toks mano kaimyno vardas-šaunus vyras.
gruodžio 14 d.
prisnigo 20 cm! atšalo iki -15 laipsnių. kai spusteli šaltukas,sniegas neįtikėtinai gražus-jis visas taip blizga. tiesa,pakilo vėjas,ir aš jau buvau besušąląs,bet sušilau kasdamas sniegą. tai bent smagumėlis! sniego valymo mašina vėl pravažiavo ir užvertė sniegu įvažiavimą. nemaniau,kad taip dažnai reiks tą sniegą kasti,bat nieko-sportas dar niekam nepakenkė.
gruodžio 15 d.
per žinias pranešė,kad prisnigs iki pusės metro. pardaviau savo mikroautobusiuką ir nusipirkau džipą. taip pat nupirkau naujas padangas žmonos automobiliui ir du kastuvus.
gruodžio 16 d.
šiandien-ledinė vėtra. išėjau pabarstyti takelių smėliu ir apsivožiau ant užpakalio. žmona pusę valandos iš juoko mirė. manau,ji pasielgė labai negražiai..
gruodžio 17 d.
lauke vis dar šalta,o keliai per daug slidūs,kad būtų galima kur nors važiuoti. elektra dingo jau prieš penkias valandas. namie šalta. nėra ką veikti,tad belieka žiūrėti į žmoną ir bandyti jos nenervinti. gal iš tiesų reikėjo įsirengti kaimišką krosnį,kaip kad siūlė žmona? bet aš jai to tikrai nesakysiu. negaliu pakęsti,kai ji būna teisi.
gruodžio 20 d.
pagaliau atsirado elektra,bet to šlamšto prikrito dar 35 cm. sniego kasimas užėmė visą dieną. ta nelemta sniego valymo mašina pravažiavo du kartus. bandžiau prikalbinti kaimynų vaiką,kad nukastų sniegą,bet jis pasakė,kad eis žaisti ledo rutulio. manau,kad meluoja...
paskambinau į vienintelę netoliese esančią parduotuvę paklausti,ar jie neturi sniego valymo mašinos. sakė,kad visos seniai parduotos. naujų gaus tik kovą. ko gero,ir jie meluoja.
gruodžio 22 d.
kazys buvo teisus,kai sakė,kad iki kalėdų tikrai prisnigs-to balto mėšlo prikrito dar 30 cm. greičiausiai neištirps iki rugpjūčio. o kaip kitaip gali būti,kai lauke toks šaltis spigina. pusvalandį rengiausi,kad galėčiau įšeiti į lauką nukasti kiemą,bet užsimaniau į tualetą. kol nusirengiau,atlikau reikalus ir vėl apsirengiau,jaučiausi toks pavargęs,kad apie jokį sniego kasimą negalėjo būti nė kalbos. bandžiau pasamdyti kazį,kad jis nukastų,nes turi ant savo visureigio užsidėjęs kažkokią geldą,bet jis pasakė,kad yra labai užsiėmęs. meluoja,gyvulys !
gruodžio 23 d.
šiandien prisnigo tik 5 cm. ir netgi atšilo iki -10. žmona paprašė,kad papuoščiau kiemą kalėdoms. visai boba nukvaišo.
gruodžio 24 d.
15 cm. pravažiavo sniego valymo mašina ir taip suspaudė sniegą,kad sulaužiau kastuvą. jeigu pagausiu tą vairuotoją,nutampsiu per sniegą už kvailos barzdos. žinau,kad laukia už kampo pasislėpęs ir žiūri,kada aš baigsiu kasti sniegą,o jau tada pravaro kokiu 160 km/h greičiu,kad labiau užverstų sniegu mano įvažiavimą. kalės vaikas. žmona kalbino eiti išgerti arbatos pas kaimynus,bet aš laukiau kol tas vairuotojas pasirodys.
gruodžio 25 d.
su šventom kalėdom ! sniego privertė dar 30 cm ! šalta,bet vien mintis,kad reikės eiti kasti sniego kraują taip užkaitina ! kaip aš nekenčiu to nelemto nelemto sniego ! vakare atėjo su sniego valymo mašina važinėjantis vyrukas ir paprašė pinigų. sulaužiau kitą kastuvą,trenkdamas jam per galvą. žmona sako,kad esu bjauraus būdo. o aš manau,kad ji-paskutinė kvaiša. jei privers mane žiūrėti dar vieną filmą apie kalėdas,geruoju jai tai nesibaigs.
gruodžio 26 d.
vėl prisnigo. ir kokio velnio mes čia kraustėmės ? tai buvo tik jos idėja. kaip ji mane nervina !
gruodžio 27 d.
temperatūra nukrito iki -30C. užšalo vamzdžiai.
gruodžio 28 d.
nukrito temperatūra iki -35. vėl prisnigo. tad žiurkė žmona baigia mane užknisti !!!
gruodžio 29 d.
dar 25 cm. jonas sakė,kad reikia nuvalyti stogą,nes įlūš. kvailesnio dalyko per visą savo gyvenimą nesu girdėjęs!
gruodžio 30 d.
įlūžo stogas. sniego valymo mašinos vairuotojas padavė mane į teismą. žmona išvažiavo pas uošvienę. pranešė dar 20 cm.
gruodžio 31 d.
padegiau tai,kas liko iš namo. valio,bent nereikės kasti sniego !!!!!!!!!!!Parašyta prieš 5 menesiai # -
Sveiki, gal atleidote savo virėjas,kad IMBIERINĖ liko tuščia. Nebūkit pasiūtę, nedarykit čia krizės. Man tas žodis virto keiksmažodžiu, nieko daugiau negirdžiu tik "sukmetis" ir 'krizė'.Mes esame optimistai ir krizių mums nėra
Parašyta prieš 5 menesiai # -
Patricija
Narys
Užgavėnėms čia toks linksmas palinkėjimas, tik ne viską priimkite rimtai, o tuo labiau darykite:) Blynų blynų, lašinių, daug degtinės ir velnių. Prisivalgykit ik soties ir linksmai linksmai kvatokit. Su užgavėnėm!
Parašyta prieš 5 menesiai # -
Brangieji, kadangi negalėsime atvažiuoti, tai siunčiu jums daug skambių dainų iš mūsų ansamblio. Įsivaizduokite, kad mes dainuojame jums. Mane turbūt pažinsite, o vasarą pasimatysime, sėkmės jums sueigoje,
Parašyta prieš 5 menesiai # -
Patricija
Narys
Prie linksmų minčių įdedu linksmą video: http://www.youtube.com/watch?v=yt8XYa5Bjs0&NR=1&feature=fvwp Nors pranešėja kalba vokiškai apie orus, bet juoką visi supranta.
Parašyta prieš 5 menesiai # -
Dietos besilaikančios moters vyro dienoraštis
Pirma diena
Mano mieliausioji užsimovė džinsus, kuriuos nešiojo dvyliktoje klasėje. Šiaip ne taip užsisegė ir papūtė lūpas. Už savo nedrąsią pastabą, kad per pastaruosius penkis metus ji tilpdavo šituose džinsuose tik gulinčioje padėtyje, gavau antausį. O už ką? Nieko nesuprantu: mąstau.
Antra diena
Man rodos, Ilona pradeda kraustytis iš proto. Na gerai, tegu sau liesėja, bet kam iš kitų namiškių tyčiotis? Mano mieliausioji sušėrė viską, ką rado skanaus šaldytuve, katinui. Tas vos neišprotėjo iš džiaugsmo. O šeima vakarienei valgė kažką, kas truputį priminė nesūdytus ryžius. Sakau „priminė“, nes be mikroskopo lėkščių turinio nelabai teįžiūrėtum. Bjaurybė uošvė aktyviai palaiko savo Iloną. :draugai
Trečia diena
Į darbą bėgte bėgau. Laukiau pietų pertraukos kaip dangiškos manos. Kolegos žvelgė gailiai, užjaučiamai, klausinėjo ar manęs žmona namuose nemaitina... Juokdariai sumauti. Vakare uošvis pamėgino išsireikalauti iš moterų normalios vakarienės. Aha. Ilona pastatė priešas savo tėvelį lėkštutę su ragu iš morkų. Na ir dukrelę išaugino senis. Iš tikro tėvo šitaip tyčiotis...
Ketvirta diena
Katinas prašosi į laisvę. Įtariu, kad ne pas kates. Vargšelis seniai užmiršo šeimininkės dosnumą ir dabar kaip pilnateisis šeimos narys irgi maitinasi dietiniais produktais. Prašosi į kiemą. Ten yra tikros mėsos, o ne surogato iš sojų.
Penkta diena
O uošvė vis dėlto – žmogus. Kažkaip įsigudrino įnešti į namus maišelį saldainių. Reikia įsiminti, kad ji tokius mėgsta, kada nors nupirksiu, kai Ilonos kova su centimetrais pasibaigs (Dieve, mano... Aš? Uošvei? Saldainius? Iki ko prisigyvenom... :o ) „Ilona, saulele, na kam tu su jais kariauji“ – kuždu aš jai vakare į ausytę. – „Centimetrai juk tokie mažyčiai, o tu tokia didelė...“ Taip ir nespėjau užbaigti. Tiek to. Laikysim tą smūgį per ausį lengvu masažu. :piktas
Šešta diena
Viskas. Užkniso. Bandžiau paaiškinti jai, kad vyras turi maitintis sočiai, kitaip jam niekam neužteks jėgų. Nepadėjo. Bet buvo ir linksmų dalykų. Stebėjau, kaip uošvis, oi, atsiprašau – tėtis, solidžios kompleksijos vyriškis, po sunkios darbo dienos suvalgė lėkštutę kažkokių salotų ir taip natūraliai pasakė: „Aš sotus“. Koks aktorius jame slypi, pasirodo...
Septinta diena
Penktadienis. Po darbo – alus, alus, alus, su bulvytėmis, su dešrelėmis ir jokių virtų daržovių. Aha, įsisvajojau... „Mielasis, sugrįžk namo anksčiau, šiandien juk skalbimo mašiną atveš...“ Ne, nu bet kokia ***... atsiprašant. Jos techninio išsilavinimo bet kas gali pavydėti, o ji apsimeta, kad nesusitvarkys su skalbimo mašina... Vakare uošvė prisėlino prie manęs, kai ėjau iš vonios ir slapčia įdavė sumuštinį su lašiniais. Vos neapsiašarojau iš dėkingumo: „Ačiū, mama“... Štai kur herojiška moteris. Ir kur ji tuos lašinius slepia?
Aštunta diena
Pravalas. Katinas rado balkone uošvės lašinius. Naktį girdėjau, kaip puotavo, bjaurybė. Bijojau artintis, nekalbant jau apie atėmimą – visai sužvėrėjo padaras. Gulėjau, kankinamas nemigos ir pavydėjau. Ryte mama blizgančiomis iš bado akimis pradingo pas kažkokią kaimynę, o uošvis pakvietė mane į pirtį. Kaip ir reikėjo tikėtis, pirties nepasiekėme, užstrigome pakeliui pasitaikiusioje kavinėje. :drink: Namo visi susirinko sotūs ir gerai nusiteikę, o čia radome alkaną ir piktą Iloną, karštai besiginčijančią su savo kankinimo įrankiu. Grindinės svarstyklės atkakliai atsisakinėjo pakreipti savo rodyklę bent keliomis padalomis į kairę.
Devinta diena
Krizė. Į svečius užsuko Ilonos draugė. Su tortuku ir buteliu martinio. Ir labai nustebo, kai jai pasiūlė kažkokius blynelius. Pasakojo Ilonai apie organizmui daromą žalą. Aš, pasirodo, neįvertindavau šios mielos, nuostabios pletkininkės ir skandalistės Jolantos. Ot velnias. Per anksti apsidžiaugiau. Ji padarė tiesiog siaubingą klaidą, pasakė: „Brangioji, tu sulieknėjai“. Tai tiesiog košmaras kažkoks. Aš seniai pastebėjau, kad moterys sako tai viena kitai šiaip sau, kad padarytų malonumą. O mums – toliau kankintis. Ačiū, Jolanta, įkvėpei...
Dešimta diena
Atrodo, kaupiasi audra. Ilona išsitraukė iš spintos tuos pačius prakeiktus džinsus. Ir džinsai užsisegė labai lengvai. Keista. Galiu prisiekti, kad manoji nesulieknėjo nė per centimetrą (tai bent paradoksas – visi namie kaip skeletai pasidarė, o jai – nieko) :mastau: . Mama su tėčiu gudriai susižvalgė. Ir čia aš viską supratau – tegyvuoja siuvimo mašina ir nagingos uošvės rankos. O laiminga Ilona įsitaisė man ant kelių su lėkštute torto ir, tikiuosi, ilgam pamiršo tą durną idėją. Juk aš myliu ją, o ne tuos prakeiktus centimetrus. :*O „etaloninius“ džinsus visgi paslėpiau. Kur – matė tik Micius. Bet jis manęs neišduos ;)
Parašyta prieš 3 menesiai # -
Pirmoko dienoraštis
Rugsėjo 1-oji. Šiandien mama pirmą kartą atvedė mane į mokyklą. Man ten nepatiko. Kvailas pastatas su grotomis ant langų ir bobute sarge prie įėjimo, kuriai visą laiką iškrinta žandikaulis ir nusmunka perukas. Per daug vaikų ir beveik nėra suaugusiųjų. Iš visų mokytojų labiausiai patiko auklėtoja. Ji tikrai faina telyčia! Reikės įdėmiau įsižiūrėti.
Rugsėjo 3-oji. Kokios gi idiotės mokosi su manim klasėje! Mane pasodino su kažkokia baltapūke, kurios vardas irgi idiotiškas - Inga. Ne pacaniškas vardas kažkoks! Bet aš jai iš karto patikau. Bent jau davė ji man iš pirmo karto, nereikėjo ilgai skiesti. Ne taip kaip kitos! Kol iš jų liniuotę išprašysi, pusę metų praeis! Toliau stebiu auklėtoją.
Rugsėjo 30-oji. Šiandien susipešiau su vyresnioku. Padugnė pastūmė auklėtoją, kai ji ėjo iš mokytojų kambario. Suprantu, kad jis atsiprašė, bet niekam neleisiu skriausti tų, kurie man patinka! Dabar sėdžiu namie sulaužyta ranka. Auklėtoja reagavo ne taip, kaip laukiau. Ji paėmė mano pažymių knygelę ir kažką ten parašė tėvui. Labai tikiuosi, kad ten raštiška padėka už tokį sūnų!
Spalio 1-oji. Tai buvo ne padėka. Dabar visai negaliu rašyti, nes sulaužytos abi rankos. Antrą sulaužė tėvas. Vakar. Kai perskaitė, kas parašyta pažymių knygelėje. Bet aš jo nekaltinu. Jis nenorėjo, tikriausiai.
Spalio 4-oji. Pradėjome mokytis aritmetiką. Kai aš paklausiau, ar jie ką nors girdėjo apie kvadratinius trinarius kubinėse lygtyse, mane išvarė iš klasės, kad neišsidirbinėčiau, jei toks gudrus. Toliau stebiu auklėtoją.
Spalio 7-oji. Nuodijau namie tarakonus.
Spalio 8-oji. Dvesia...
Spalio 9-oji. Dvesia...
Spalio 10-oji. Nudvėsė beveik visi. Ir senelis kartu su jais.
Spalio 25-oji. Palaidojom senelį. Na, ir senelę kartu. Kad nesikankintų. Ragavau labai skanių salotų. Ateityje reikės dažniau ištaisyti laidotuves.
Lapkričio 1-oji (rytas). Iš įpratimo atsikėliau 7.30 val. į mokyklą. Velniai mane rautų, visai pamiršau, kad šiandien prasidėjo atostogos. Užmigti nebegalėjau, todėl pradėjau eksperimentuoti vonioje. Neradau nieko ypatinga, tik sesers vatinius gumuliukus. Tuoj pagalvosiu, kur juos pritaikyti...
Lapkričio 2-oji (vakaras). ...sugalvojau, kur įkišti tamponą. Į praustuvo kanalizaciją. Gaila, bet kai aš atsukau vandenį ir praustuvas prisipildė, siūlelis nutruko ir tamponas liko skylėje. Į klausimą, ar moterims irgi taip atsitinka, mama nieko neatsakė. Buvau pastatytas į kampą visai dienai. Stovėdamas galvojau apie auklėtoją.
Lapkričio 3-oji. Nuobodžiauju.
Lapkričio 4-oji. Nuobodžiauju.
Lapkričio 5-oji. Baigiau nuobodžiauti, pradėjau eiti iš proto! Kada gi aš ją pamatysiu?!Lapkričio 10-oji. VALIO! Atostogos baigėsi. Pirmoje pamokoje auklėtojos nebuvo, todėl vos sulaukiau antrosios. Dar ištepiau klijais Ritkos suolą. Buvo labai juokinga, kai ji atsistojo, o sijonas liko prilipęs. Dabar tuo klausimu reikės eiti pas direktorių. Įdomu, apie ką jis manęs klausinės...
Lapkričio 11-oji. Vakar tęsti užrašų negalėjau, nes tėvas auklėjimo tikslais priklijavo mane prie grindų šalia durų: Pajusk, sūnau, kaip malonu būti įžeistam! Aš, žinoma, nepuoliau aiškinti, kad Ritka visai neįsižeidė, kad ji net spiegė iš tokio linksmo pokšto! Jis vis tiek nesupras! Gulėdamas galvojau apie auklėtoją. Vis dėlto reikia prie jos kaip nors prieiti. Kur nors pakviesti. Į kiną, pavyzdžiui. Man taip Mindė iš trečiosios "B" patarė. Gerai, dar pagalvosiu.
Gruodžio 23-oji. Visą trimestrą mokėmės dailyraščio. Nesuprantu, kas jame tokio? Po šio dalyko treniruočių pareidavau pavargęs ir rašyti nebegalėjau.Gruodžio 31-oji. Mama visą dieną ruošėsi Kalėdų Senelio atvažiavimui. Papuošė eglutę, priruošė daug valgių. Tokia didelė ir pasakomis tiki! Aš ir tai žinau, kad jo NĖRA! Reikės jai pasakyti. Nors tegu džiaugiasi, jeigu jai patinka.
Sausio 1-oji. Galvos neskauda, tai visai suprantama mano amžiuje. Man padovanojo petardų, naujas kojines ir porą storų komiksų. Atlikau su jais įdomų bandymą tema „sprogstamosios medžiagos ir jų įtaka aplinkiniam pasauliui“. Įtaka, pasirodo, įspūdinga! Mama raudojo. Iš laimės tikriausiai. Kad jos sūnus toks genialus.
Sausio 12-oji. Vėl einu į mokyklą. Šiandien mane priėmė į spaliukus. Kai tik prisegė man žvaigždutę, aš nepastebimai ją nusisegiau ir prikabinau Aušrai prie suknelės. Žemiau, aišku! O! Kiek spiegimo buvo! Man vėl kažką įrašė į pažymių knygelę.
Kovo 5-oji. Taip ilgai nerašiau todėl, kad buvau tardyme. Sausio 13-ąją, nusiminęs, kad nieko neišeina su auklėtoja, susprogdinau chemijos kabinetą. Kartu su chemijos mokytoja ir direktoriaus pavaduotoja. Buvo labai smagu žiūrėti, kaip jos skrido iš trečio aukšto, griaudint aplodismentams. Paskui milicininkai išvežė mane kažkur į sunkiai auklėjamų vaikų centrą ar kažką panašaus. Bet vėliau paleido. Pasivaikščioti po vidinį kiemą. Po to atvažiavo tėvas ir pasiėmė mane iš tos jaukios vietos. Amžinai tie tėvai viską gadina! Dvi savaites turėjau klūpėti ant žirnių. Galvojau apie auklėtoją. Tikrai pribrendo laikas ja užsiimti.
Kovo 8-oji. Padovanojau auklėtojai gėles, kurias atėmiau iš Irkos, gyvenančios kaimynystėje. Atrodo, ji liko patenkinta (NE Irka!).Kovo 14-oji. Vėl padovanojau auklėtojai gėlių. Šį kartą paėmiau iš mamos. Jai draugai atnešė. Tikiuosi, ji nepastebės, kad maža puokštelė iš 80 rožių kažkur prapuolė. Jei labai prispirs, paaiškinsiu, kad šuo suėdė. Auklėtoja vėl buvo patenkinta.
Kovo 16-oji. Vėl padovanojau... Man atrodo, kad auklėtoja pradeda susidomėti manimi.Kovo 17-oji. Susipešiau su Vytu iš B klasės. Jis pasakė, kad mano odekolono kvapas (tiksliau, mano tėvo odekolono) man netinka. Daug jis supranta! Dabar sėdžiu namie sutvarstyta nosimi. Neįvertinau, kad jis į pirštines buvo įsikišęs konservų skardines. Kitą kartą aš taip pat įsikišiu.
Balandžio 1-oji. Visą dieną krėčiau pokštus ir juokiausi. Pro fizikos kabineto langą išmetėme spintą. Nukrito tiesiai ant fiziko mašinos. Dabar nesuprantama, ar tai spinta su ratais, ar mašina su lentynėlėmis ant stogo...
Balandžio 23-oji. Per gamtos pažinimo pamoką išėjome į parką. Mokėmės tema „atviros ugnies žala miškui“. Su Petka padegėme vieną petardą, likusią nuo Naujųjų metų. Pasijuokėme, kai pamatėme gaisrininkus. Dabar vėl juoksimės direktoriaus kabinete.
Balandžio 24-oji. Direktorius iškvietė į mokyklą tėvus. Saviesiems aš iš karto pasakiau, kad nėra ką ten ant griuvėsių veikti, o Petkos ateis. Na ką gi... Pasijuoks kartu su mumis...Gegužės 1-oji. Ant mokyklos liekanų surengėme susirinkimą dėl naujo pastato statybos. Direktorius pareiškė mums su Petka padėką (geriau pinigų būtų davęs). Jis pasakė, kad mokyklą jau seniai reikėjo nugriauti, tik niekaip neprisiruošdavo. O mus visus grupėmis išskirstys į kitas mokymo įstaigas. Ką gi, pažiūrėsime, ar ilgai mus iškęs...
Gegužės 25-oji. Mus iškentė. Iki tokio laipsnio, kad mes patys vos sulaukėme vasaros atostogų. Aš visai botaniku pasidariau. Net dienoraščio rašyti nespėdavau. Mokiausi! Kaip sakė didysis ežiukas. Na nieko. Nuo rytojaus - atostogos!Parašyta prieš 3 menesiai #
Užsiprenumeruoti temą RSS formatu.
Atsiliepimai »
Prašome prisijungti kad parašyti atsiliepimą.