Ir gerai darai,taip visada, su gera nuotaika kalnus gali nuversti,o liūdesy paskendusi atrodo niekas nesiseka,niekas negerai,viskas iš rankų krenta,esi pats sau šeimininkas,kaip nusiteiksi,taip ir nugyvensi dienelę,sėkmės,turiu lėkti
Draugauki.me forumas » Menas
Kūryba
(316 atsiliepimų)-
Parašyta prieš 8 menesiai #
-
Šiandien taip sugadino nuotaiką,kad nei posmai rikiuojasi,nei kas kitas...Ir kaip skaudu,kai žinai,kad esi niekuo dėta
Parašyta prieš 8 menesiai # -
O aš Aldai patarsiu kaip pataisyti nuotaiką pagal jogus. Įsivaizduokit, kad Jūsų bloga nuotaika patalpinta futbolo kamuolį, tada susikoncentruokite ir spirkite tą kamuolį į bedugnę, kad niekada jis negrįžtų.
Parašyta prieš 8 menesiai # -
Kaip man patiko šis patarimas,dabar taip ir darysiu,kai tik užklups bloga nuotaika,spardysiu kamuolį
Parašyta prieš 8 menesiai # -
Tai daug kamuolių reikės!
Parašyta prieš 8 menesiai # -
Negi pirkt kamuolį dabar reiks? Namuose neturiu,iš to amžiaus išaugau
Parašyta prieš 8 menesiai # -
Pas mane ne vienas voliojasi,anūkas prisiveža ir palieka,sako atvažiavusiems bus pažaisti,tad galėsiu spardyt
O beje kam daug kamuolių,ar vieno neužtenka paspardyt ir mankšta savotiška
Parašyta prieš 8 menesiai # -
SĖKMINGA DIENA
Ir vėl pasibaigė viena diena.
Sutirpo ji, kaip tirpsta vaško žvakė.
Laiminga aš, nes nebuvau viena-
Šiandien mane lydėjo Tavo akys.Globojo Tavo žodžiai, šiluma.
Vienatvės būtį vėjai išlydėjo
Ir glostė širdį Tavo artuma-
Tokios dienos visai nesitikėjau!Parašyta prieš 8 menesiai # -
Ankstyvas rudenėlis.
Jis auksu padengė takus.
Už jo pečių-
laukimas nebylus...O danguje jau sukas snaigės,
Jos baltos, šaltos, dar nelauktos,
Alsuoja jos tikru šalčiu,
Kuris nerimsta iš tiesų.Jo žvilgsnis toks nemielas, šaltas,
Nors jis gražus ir labai baltas.
Jis sėja nerimą į širdį,
Kuri jo kalbą gerai girdi.Žmogaus širdy-vis dar vasara,
Ji lyg vaikystės pasaka-
Šviesi, tyra ir stebuklinga,
Su pabaiga visad laiminga.Ir gūžiasi ruduo, ir niaukasi žiema-
Jiems neįveikti žmogaus niekada,
Žmogaus, kurs tiki ateitim
Ir vėl atbudusia viltim.2011. 08. 31
Parašyta prieš 8 menesiai # -
Dėkinga poetėms,puikios eilės
Parašyta prieš 8 menesiai # -
KAI KALBA ŠIRDYS
Prakalbo širdys,
Pasiklausykim jų kalbos,
Jų žodžiuose tiek daug tiesos
Ir meilės amžinos.Juose- švelnus pavasario dvelkimas,
Spalvoti vasaros kerai
Rudens neramus laukimas,
Žiemos baltieji sniego aitvarai.Juose atgimsta pirmas jausmas,
Pasaulio nuostabūs vaizdai
Juose - gyvenimo džiaugsmas
Ir skausmo, liūdesio aidai.Kalbėkite mūsų širdys,
Jūs viena kitą tikrai girdit
Ir viena kitą jūs suprantat,
O tai-tik likimo lemta...Ne kiekvienam juk lemta
Draugą tokį sutikti,
Kuriam gali atverti širdį
Ir viską viską pasakyti.TAD KALBĖKITE ŠIRDYS...
2011. 09. 03
Parašyta prieš 8 menesiai # -
Kalbėkite iš širdies į širdį.Gražu,ačiū!
Parašyta prieš 8 menesiai # -
http://www.mezginys.lt/rankdarbiai/kojines-apavas/rankdarbiai-mezginys-batukai-86095.htm Čia irgi kūryba, bet ne mano :-)!
Parašyta prieš 8 menesiai # -
Tas žvilgsnis
Nuolat prisimenu
tavų akių
aistringą žvilgsnį,
Kuriam aš lygu
vaškas ištirpau.
Jis buvo
toks švelnus,
kartu valdingas.
Tu pažvelgei
į mane
ir tavo žvilgsnyje
aš nuskendau...
Pradingo mano principai
ir abejonės,
Pradingo praeitis
ir netgi dabartis...
Teliko vizijos, svajonės
ir nenuspėjama
bauginanti ateitis...
Tas šiltas žvilgsnis
dar manyje gyvena.
Jis neužgęso,
jis dar gyvas vis,
Jo neužklojo
laiko dulkės
ir dvejonės.
Jis vis dar šviečia
mano gyvenimo kely...
Nuolat prisimenu
tą žvilgsnį.
Ir prisiminsiu,
kol būsiu gyva.2011. 10. 01
Parašyta prieš 7 menesiai # -
Labai gyvai nupieštas poetiškais žodžiais žvilgsnis. Gaila, kad jis tik prisiminimuose gyvena...
Parašyta prieš 7 menesiai # -
Kol žmogus gyvas, tol gyvi jo prisiminimai
Malonūs prisiminimai nuskaidrina ir įprasmina kasdienybę.
Laimingas tas žmogus, kuris turi ką prisiminti.Mano prisiminimuose - vaikystės pasaka,
Mano prisiminimuose - prabėgusios jaunystės aidai,
Mano prisiminimuose - brandaus gyvenimo paveikslas,
Mano prisiminimuose-mylimų ir brangių žmonių veidai.Parašyta prieš 7 menesiai # -
Labai gerai, Maryte, kad turite ką prisiminti: reiškia, kad esate gyva, kad nuolat rusena kūrybinė ugnelė, kuri Jus šildo, gaivina. Gražūs posmai.
Parašyta prieš 7 menesiai # -
Et, mano prisiminimai gyvi, bet jų nupiešti nemoku.
Dievulis tam nedavė teptuko.
Parašyta prieš 7 menesiai # -
Lorana, juk ne šventieji puodus lipdo...Ir aš neseniai pradėjau rašyti.Kažkaip vieną rytą atsikėliau ir gimė mintis, ką nors paRAŠYTI. Atsisėdau ir mintys savaime rikiavosi...O GALVOJAU, KAD AŠ NEGALĖSIU KĄ NORS PARAŠYTI.
O DABAR JAU TAI VIRTO POREIKIU..
Lorana, vien tai, kad tu reguliariai lankaisi šiame puslapyje, rodo, kad tau nesvetima kūryba.
Pabandyk, juk galima ir proza.
Prisidėk prie mudviejų su ALDA.Net keista, kad mūsų tiek mažai, negi iš visų forumo dalyvių nėra daugiau rašančių...Parašyta prieš 7 menesiai # -
Et, aš savas mintis, matyt, kitur investuoju. Mano mintys sukasi apie tai,- kaip gražų šaliką, šiltą kojinę numegzti,prie siuvimo mašinos iš skiautės susiūti kažką originalaus ar dekupaže kokią servetėlę panaudoti.
O kitų kūryba man prie širdies,patinka skaityti gražias, prasmingas mintis.
Parašyta prieš 7 menesiai # -
Patinka ir man kūryba,labai įsijaučiu skaitydama kokias eiles,lig tai su manim kažkas tokio vyktų,imu gyventi tuose posmuose arba dainoje,mėgstu pasireikšti šventėse,tarp savų žinoma,paskaityti kokias eiles ar gražų tostą,sveikinimą.
Parašyta prieš 7 menesiai # -
Aš jei ir išmokstu kažką gražaus pasakyti tostui, tai jį betardama pradedu kaip ožka mekenti, susijaudinu.
Ir visos mano pastangos šuniui ant uodegos.
Parašyta prieš 7 menesiai # -
Reikia prieš tostą vyno taurės ir viskas bus kaip iš pypkės
Parašyta prieš 7 menesiai # -
Tai gal pabandom čia organizuoti eilėraščio konkursą.Tema lai būna paprasta, tiesiog apie rudenį.Žiūrėkim, kas gautųsi.Mes vienam forume bandėm ir labai šauniai gavosi.Gi niekada nevėlu pabandyt kažką sukurt.O kaip matau, čia visi išradingi,kūrybiški. Na kaip?
Parašyta prieš 7 menesiai # -
Aš kurti eiles tai nelabai moku.Bet Jums senjorai gal bus įdomu paskaityti Birutės Pavlovienės eilėraštį.
Prie politinio altoriaus
Smunka dar labiau moralė,
Nes jau vyrai tuoktis gali,
Vedė Viktoras Artūrą,
Stvėrė Čaplikas Arūną,
Kur Gražulis, kurgi Uoka?
Kodėl nemosuoja kuoka?
Ko nešaukia po paraliais,
Vyrai tuoktis jūs negalit
Nors ir geidžia to širdis,
Nebeleidžia paprotys,
Senas ir kaip uolos tvirtas,
Lietuvos Dievulio skirtas,
Bet orai artyn žiemos,
Daug kas žvalgosi poros,
Kur vestuvės ten dūkimas,
Vytautas Kristiną ima,
Stebi miestas ,stebi kaimas,
Kas jų santuoką palaimins?
Prie politinio altoriaus
Registruoti jos nenori.
O našlė žavi tik juokias;
"pagyvensim nesituokę:
Neišras jie nieko naujo,
Tik kažkam nuleis jie kraujo,
Per rinkimų maratoną,
Įsispraudę į jo foną.
:roll:
Parašyta prieš 7 menesiai # -
Lengva pasakyti, sunku padaryti...
Kol man kūrybinė mintis ateis, ruduo pasibaigs.
Pasirašau po Aldos pasiūlymu, tik nežadu nieko, nebent koks apsireiškimas įvyktų.
Parašyta prieš 7 menesiai # -
Man taip pat reikia laukt apsireiškimo.
Parašyta prieš 7 menesiai # -
Įsivaizduokit, kad esat moksleivės ir mokytoja uždavė namų darbams parašyti po eilėraštuką.Koks išeis, toks, juk čia ne literatų kalvė ir nenorėkim kalnus nuverst.Tiesiog prisėdam ir pabandom kažką sueiliuot.Ir pamatysit, kad tikrai kažkas gausis!
Parašyta prieš 7 menesiai # -
Mes su Patricija lauksim apsireiškimo... Įsivaizduoju esanti moksleivė, o mano mokytoja- Alda, visus nagus nusigriaužiau... o mintis nė kokia į galvą neateina. Per daug galva užimta kitomis mintimis.
Parašyta prieš 7 menesiai #
Užsiprenumeruoti temą RSS formatu.
Atsiliepimai »
Prašome prisijungti kad parašyti atsiliepimą.
