GYVENIMAS KAIP KLEVO LAPAS
Sušvinta žaluma sodria,
Bet tik labai trumpam, deja...
Ir štai ruduo jau atkeliavo,
Rausvai nudažęs lapą klevo.
/Kas eilių autorius... nežinau/
Dauguma šio tinklapio lankytojų senjorai, atkeliavę įvairiausiais gyvenimo keliais į auksinį rudenį. Na ir kas, kad ruduo, kad sunki negalia... Tik dabar supratau ką man, dvidešimtmetei, norėjo pasipasakoti šviesios atminties Močiutė.
Jei turi humoro jausmą, jei stabteli ir vis sugrįžti prie to paties poezijos posmelio, jei apsvaigina ir ant savo sparnų nuneša muzika... taigi, tu likai toks pat, tik daug turtingesnis...
Muzika... man neteko sutikti pakeleivio, kuris jai būtų abejingas. Džiaugiuosi, kad teko pažinti ne vieną laimingąjį, apdovanotą puikia muzikine klausa ir geru balsu. Jų dėka man, negavusiai tų dovanų, kitaip suskambėjo gera daina, atsirado noras klausytis laiko ribų neturinčios klasikos.
Kilo mintis pasiūlyti kur nors, tegul ir kamputyje, suburti muzikos mėgėjus. Mes jau išmokome naršyti internete. Pasiūloma daug nuorodų, bet jų kartais dėl įvairiausių aplinkybių neatidarome. Toje muzikos kertelėje turėtų jaukiai jaustis visi. Juk muziką girdime skirtingai ir renkamės skirtingą... vieni sukame ir sukame mylimos kaimo kapelos diskelį, kiti klausomės Somewhere My Love iš kino filmo „Daktaras Živago“. Muziką kaip ir gyvenimą suprantame skirtingai. Vieniems gyvenimas gražus, kaip klevo lapas rudenį..., kiti jį prisimena “Vasaros naktis – tai trumputė laimė...“.
