Gera nuotaika, kuo mažiau stresų – ir gyvenimas bus lengvesnis bei ilgesnis. Tokią išvadą priėjo prancūzų mokslininkai. Jie tyrinėjo senovės vienuolių dienoraščius ir nustatė, kad tos vienuolyno seserys, kurių užrašai buvo linksmi, gyveno vidutiniškai aštuonerius metus ilgiau nei liūdnų dienoraščių autorės. Juk ne veltui teigiama, kad minutė nuoširdaus juoko duoda tokią pačią naudą, kaip beveik valanda fizinių pratimų. Yra netgi specialus mokslas, tiriantis juoko poveikį, – gelotologija.
Berlyno gelotologas Giunteris Siklas tikina, kad juokas – savotiškas sportas. Mat juokiantis lavinami apie 80 viso kūno raumenų. Tada dažniau plaka širdis, aktyvesnis pasidaro kvėpavimas, kraujyje atsiranda daugiau deguonies. Tyrimai parodė: juokiantis kraujyje pasigamina daugiau endorfinų – medžiagų, blokuojančių depresiją, streso palydovę.
Manoma, kad dažniausiai juokiasi vaikai. Suaugusiajam per parą reikėtų nuoširdžiai juoktis 15 kartų, – tvirtina gelotologai. Tačiau vargu ar kiekvienas sugeba laikytis tokios normos.
Kad žmonės būtų sveikesni, kai kuriose šalyse jau veikia juoko klubai. Jų nariai nepasakoja linksmų istorijų ar anekdotų, juoktis juos moko specialistai pagal psichologų sukurtą metodiką. Juk juokas – užkrečiamas: jei vienas pradėjo juoktis, juo paseks ir kiti.
Tad dažniau juokimės, šypsokimės, kad būtume sveikesni!:))
