Ilgai draugavau su vaikinu ir issiskyreme, labai suniai pernesu, nes esu jautrus prieraisus zmogus...
Draugauki.me forumas » Vienišumas
Issiskyriau su vaikinu, kaip ji pamirsti, patarimai?
(13 atsiliepimų)-
autumn
Narys
Parašyta prieš 2 metai # -
Jei išsiskyrėte, reikia ieškoti savyje ar jame neatitikimo. Gal jis kitą turi, gal nedrąsus.Tų "dar" labai daug. Jei myli - grįš.Jei ne - nelakstyti iš paskos, vistiek nepadės.
Parašyta prieš 2 metai # -
patricija
Narys
Nėr to blogo, kad neišeitų į gera. Tau jis nebuvo skirtas- ateitis parodys: gal tau pačiai tik į naudą. Sakoma: laikas gydo žaizdas.
Parašyta prieš 2 metai # -
Patricijs, o pačiai irgi išgijo žaizdos? Man tai ne, vis prisimenu pirmąją meilę, nors ir išsiskyriau su pirmuoju vyru po 4 santuokoje pragyventų metų. Antras vyras - man jo iki šiol trūksta. Gal sutiksiu Anapily jį? Tad. nepergyvenk, rasi sau slirtą meilę nuo Dievo, jei jis yra
Parašyta prieš 2 metai # -
Vaikel, prisimenu aš savo vieną išsiskyrimą. Po jo tik su tikrąja žmonele atradau savo gyvenimą... Todėl nėra ko laukti, dairykis tikro jaunikio
Parašyta prieš 2 metai # -
visada prisimenu pasakymą "paskui vyrą ir troleibusą niekada nebėk!"
manau, kad kas tau skirta - sugrįš!Parašyta prieš 2 metai # -
Neduokdie, troleibusas sugrįš!... O jeigu rimtai, tai reiktų atlaidžiau ir ironiškiau į viską žiūrėti, netgi į tokius rimtus dalykus kaip žmonių santykiai.
Parašyta prieš 2 metai # -
Reikia tikėti,kad tai kas gražu,kas tikra dar laukia ateityje. turbūt dažnas esame kažko netekę ir viliamės,kad dar bus šypsenų,juoko,meilės.... be vilties labai jau liūdnas gyvenimas būtų.
Parašyta prieš 2 metai # -
onute3
Narys
Aš irgi buvau įsimylejusi , bet tai buvo dar pačioje jaunysteje. Mokiausi dar mokykloje. Labai gražiai drugavome,bet nebuvo jis man skirtas.Ir dabar prisimenu tuos gražius draugystes metus.Vedusi su savo vyru išgyvenau 38metus.Bet širdyje vis rusena pirmos meiles ugnelė.Jei ne ta nelemta avarija ir šiandien butume laimingi.Tikiu kad ir tu sutiksi žmogų ,kuris tave pamils ir busi laiminga.Sekmes.
Parašyta prieš 2 metai # -
lorana
Narys
Suprantu tą jauną žmogų, išgyventi išsiskyrimo jausmą sunku, bet įmanoma. O kam jo neteko patirti? Ar rasis bent vienas žmogus, kuris to nepatyrė? Ne veltui sakoma, kad išsiskyrimo kartėlį geriausiai gydo nauja meilė...
Cituoju:
,,Mylimus ar mylėtus partnerius idealizuojame, todėl išpradžių nepavyksta išsilaisvinti iš nepakeliama tapusios meilės. Rodos, geriau būtų nusikirsti koją nei išsiskirti su mylimu žmogumi. Nors šiais laikais dažniausiai išsiskiriama neskausmingai, mums, kaip ir anksčiau, tai brangiai atsieina. Išsiskyrimai lydi žmogų visą gyvenimą.
Tenka išsiskirti su pliušiniu žaisliuku ar naminiais gyvūnais. Kraustydamosi į kitą butą atsisveikiname su senais draugais, išsiskiriame su suolo kaimyne ir ilgą laiką garbintu, sakykim, matematikos, mokytoju. Galiausiai Išsiskiriame su tėvais, mirtis išplėšia mylimus senelius. Išsiskiriame ir su mums svarbiais daiktais, galų gale suplyšta labai mėgti džinsai. Keičiasi mados ir mes ne kartą keičiame „kailį", kad taptume kitokios. Išsikraustome iš kambario ar buto ir sunkia širdimi atsisveikiname su senu čiužiniu, ant kurio su juo praleidome pirmąsias meilės naktis.
Taigi išsiskyrimai - neatsiejama gyvenimo dalis. Šiandien meilė traktuojama kitaip nei mūsų motinų laikais. Štai Šeštajame dešimtmetyje svarbiausia buvo jaukus namų židinys, o dabar moterys noriai traukia į platų pasaulį, kad išbandytų save. Dvidešimt penkerių metų moteris šiandien yra turėjusi vidutiniškai aštuonis meilužius ir - blogiausiu atveju - aštuonis kartus išsiskyrusi. Skirtis ne taip paprasta, bet išsiskyrimai teikia naujos patirties. Žmogus staiga susiduria su daugybe neįprastų aplinkybių, privalo su jomis susitvarkyti. Taip išsiugdomi nauji požiūriai, prasiplečia akiratis."Cornelia Mangelsdorf ,,Pirmoji pagalba sudaužytoms širdims"
Manyčiau, kad tragiška, kai skiriasi brandaus amžiaus žmonės santuokoje pragyvenę 20-30 metų. Vardan ko jie tai daro? Nauja pašėlusi meilė,nauji nepatirti polėkiai, nauji jausmai? Sutinku su tuo, bet...taip viskas laikina.
Parašyta prieš 7 menesiai # -
kauniete
Narys
kažin, jei būtų leista pasirinkti, ar ranką nupjauti, ar išsiskirti?
kažkaip onkologinio dispanserio ligonės ne viena patyrė, kad amputavus krūtį, mylimas vyras randa kitą. tai va, ar mėsos gabalą myli su gražiomis formomis ar žmogų? tai ranką ar mylimą prarasti? geraaai reikėtų pasvarstyti, ar tas mylimas(-a) vertas ašarų
ir iš viso (gal esu fatalistė, bet jau čia iš savo pozicijos), mirtis ar išsiskyrimas gerai, nes būtų blogiau kažkas. esu skaičiusi, kad moteriškė meldė be proto pas Mariją ir Dievą, kad išgelbėtų mirštantį vaiką. sapnas, išgelbėtas. užaugo banditas daužantis motiną. yra toks pasakojimas, jei gerai pamenu - Voltero (labai seniai skaičiau). išminčius nužudė be galo simpatingą vaiką ir paaiškino, kad tas vaikas būtų atnešęs daug mirčių ir kančių sau ateityje, jam pats laikas mirti. tai ir išsiskyrimas gal neša ne tik blogį, juk tai, kas geriausia - pasiekiama per skausmą, net vaikai su skausmu gimsta...Parašyta prieš 7 menesiai # -
lorana, sakai: "Manyčiau, kad tragiška, kai skiriasi brandaus amžiaus žmonės santuokoje pragyvenę 20-30 metų. Vardan ko jie tai daro? Nauja pašėlusi meilė,nauji nepatirti polėkiai, nauji jausmai? Sutinku su tuo, bet...taip viskas laikina."
----
Kai skiriasi tokio amžiaus žmonės, jie tai sugalvojo ne dabar. Gyveno dėl vaikų, vaidino gerą šeimą..... Kai vaikais rūpintis nebereikia- nutaria gyventi taip, kaip gal visą gyvenimą svajojo. Ir nebūtinai turėt kitą, ne. Tiesiog gal tie žmonės nori būti vieni- juk tai normalu.Parašyta prieš 7 menesiai # -
alda
Narys
Skyrybas kiekvienas išgyvena skirtingai.Man atrodo,jauni greičiau apsipranta,nes greit randa kitą meilės objektą.O vyresni ilgiau pratinasi prie naujų sąlygų.Lieka vaikai,sunkiau materialiai.Pagaliau ir temperamentas ne vienodas.Kitiems tai tik nusispjaut-vieno nėra,bus kitas! Man pačiai skaudesnės skyrybos vyresniame amžiuje-iki šiol širdyje liko nuosėdos...
Parašyta prieš 7 menesiai #
Užsiprenumeruoti temą RSS formatu.
Atsiliepimai
Prašome prisijungti kad parašyti atsiliepimą.