Gyvenimas su Parkinsonu « Draugauki.me forumas

Draugauki.me forumas » Parkinsono liga

Gyvenimas su Parkinsonu

(137 atsiliepimų)

Pradėjo Ada prieš 3 metai
Paskutinis atsiliepimas iš Neli

Žymė:

1 2 3 ... 5 Kitas »

ada
Narys

Sveiki,

Kadangi kiekvienas žmogus patiria skirtingus Parkinsono ligos simptomus, kurie gali keistis ne tik dienomis, bet ir valandomis bei minutėmis, o taip pat skiriasi žmonių požiūris į gyvenimo kokybės gerinimą, svarbu išgirsti “balsus”, pasakojančius, ką jiems reiškia kasdienis gyvenimas su Parkinsonu.

Daugybė žmonių nieko nežino apie Parkinsono ligą ir gyvenimą su ja. Todėl labai svarbu pasidalinti patirtimi. Lietuvos Parkinsono draugija siekia, kad tokias istorijos kuo greičiau išgirstų jaunieji parkinsonikai.

Europos Parkinsono Ligos asociacija vykdo tarptautinį projektą apie Parkinsono ligą ir gyvenimą su šia liga. Šio projekto tikslas – siekti efektyvesnio ligos tyrimo ir gydymo, atkreipiant atsakingų sveikatos priežiūros atstovų ir visuomenės dėmesį į šios ligos poveikį.

Iš visų šalių buvo renkamos ligos istorijos. Tarp geriausių yra Rasmos istorija. Tikiuosi ji parašys nuorodą kur ją surasti.

Parašyta prieš 3 metai #
ada
Narys

Gyventi išmokė Parkinsono liga

Apie 43 gyvenimo metus, mane, iki to meto nepažinojusią jokios ligos, nevengusią darbo, pradėjo kamuoti dėl nesuprantamų priežasčių atsirandantis nuovargis, nuolatos lydintis mieguistumas. Laikas bėgo, įtartinai lėtėjo judesiai. Prasidėjo ilga kelionė po gydytojų kabinetus.

Kai 1998 metais spalio mėnesį Kauno medicinos universiteto klinikų Neurologijos skyriuje gydytojas Antanas Vaitkus paskelbė nuosprendį - sergate Parkinsono liga, pasirodė, kad gyvenimas apsivertė ir sustojo.

Iš prigimties būdama žingeidi, ieškojau, skaičiau, kaupiau viską, kur buvo kalbama apie Parkinsono ligą. Tuo pačiu metu išsisukinėjau, neįvardijau ligos, tokiu savo elgesiu tik labiau erzinau žingeidžiuosius. Aš pati kalta, kad likau nesuprasta ir įskaudinta, tuo metu šalia buvusio šalia artimiausio žmogaus.

Nors liga jau tolokai nužingsniavo, o senolis Parkinsonas mums, susirgusiems, taip vadinamiems jauniems, labai negailestingas, aš gyvenu be galo įdomų gyvenimą. Taip gyventi išmokė Parkinsono liga.

Kai atradau Lietuvos Dž.Parkinsono draugiją, pamačiau ir supratau kiek duoda vienas kitam duoda žmogus su ribotais sveikatos ištekliais, labai susigėdau dėl savo silpnumo. Greitai stačia galva pasinėriau į draugijos veiklą. Atsiradus bendraminčių, Jurbarke įsteigėme savo skyrių.

Dažnai susimąstau, tačiau vis nerandu atsakymo – ar tiek džiaugsmo būtų suteikęs gyvenimas, jeigu liga mane būtų aplenkusi? Nuolatinis bendravimas ne tik su savo likimo draugais, išvykos, renginiai, vis naujos pažintys... Diena vis trumpėja, be galo trūksta laiko … Atsitinka taip, kad mudvi su liga viena kitą pamirštame.

Meluočiau, jei sakyčiau, kad aplenkia silpnumo valandėlės, nekamuoja nuovargis, tačiau visa tai niekai palyginus, kai, suskambus telefonui, išgirstu mielą balsą, skaitau dažniausiai ne pačių ligonių ranka rašytus laiškus. Štai, Parkinsono liga sergančio, pagyvenusio žmogaus dukra iš Anykščių rašo: “Tėvelis visada be galo laukia laiškų iš Jurbarko padangės. Ir po šio išsiuntimo Jis lėks kasdien, vos ne bėgte ir vienplaukis, vis tikėdamasis rasti Jūsų laišką.”

"Sveikatos ABC", 2004 metai, lapkritis

Šiandien, kai mano Parkinsonas sensta kartu su manimi, gyvenimo kokybė priklauso nuo įprastų ir naujai atsirandančių nepatogumų. Gailiuosi iš gyvenimo iškirptų metų. Iškirpau juos pati uždariusi duris, užkėlusi širdies vartus draugams, netgi artimiesiems.

Keista, bet taip yra - daug, tikrai daug išmokė Parkinsono liga, daugybę atsakymų suradau Lietvos Parkinsono daugijoje.

Parašyta prieš 3 metai #
milda
Narys

Gerb.Ada, nuodugniai perskaičiau Jūsų laišką. Kiek jame optimizmo, stiprybės. Gal tikrai gyvenime reikia stiprių sukrėtimų, kad žmogus išmoktų džiaugtis gyvenimu bei neburnoti ant pasaulio.

Stiprybės Jums ir lengvo kelio su Parkinsonu.

Parašyta prieš 3 metai #
adrijonas
Narys

Labai gražios mintys, džiaugiuosi už Jūsų gyvenimo vertės supratimą.

Parašyta prieš 3 metai #
rasma
Narys

Geros, ramios ir ilgos nakties. Aš gulu su vištom ir keliuosi su gaidžiais o kaip jūs? Tarp kitko miego sutrikimas- vienas iš pirmųjų Parkinsono požymių.

Parašyta prieš 3 metai #
almyra
Narys

Aš guluosi labai vėlai- visiškai nesilaikau normalaus rėžimo. Reikės susiimti. Gerbiu žmones, kurie sugeba gult su vištom ir keltis su gaidžiais.

Parašyta prieš 3 metai #
danute
Narys

stiprybės jums visiems, nestokokit ir toliau optimizmo, būkit galingesni už ligą

Parašyta prieš 3 metai #
romas
Narys

Laukiu kada Rasma parasys savo ligos istorija ir pagal Adele nurodys kur ja rasti.Laukti neuzdrausta...

Parašyta prieš 3 metai #
ada
Narys

Jei čia Romas, su kuriuo paskutinį kartą matėmės Abromiškėse, turiu prašymą. Parodykite kelią į šią svetainę mūsiškiams, savo miesto žmonėms, jei neapsunkinu ir kitiems. Mano ryšiuose kažkokia betvarkė - neleidžia el. laiškų siųsti. Parašykite jiems el.paštu. Ačiu.

Parašyta prieš 3 metai #
rasma
Narys

O AŠ LAUKIU IKVĖPIMO RAŠYTI ARBA PIRMADIENIO ,NES VISUS RIMTUS DARBUS PRADEDU PIRMADIENĮ TIK NEŽINIA KURĮ. SEKMADIENIS PRIKLAUSO DIEVUI, NES JIS MUMS DOVANOJO ŠIĄ MALDOS, POILSIO IR DVASIOS RAMYBĖS, KURIOS MUMS TAIP TRŪKSTA , DIENĄ.

Parašyta prieš 3 metai #
romas
Narys

L.Sveikai pavydziu Adai,kad sugeba, gyvendama su Parkinsonu,atlikti tokia aktyvia veikla Lietuvos Parkinsono draugijoje.Sveikatos Tau ir kurybines ugneles

Parašyta prieš 3 metai #
ada
Narys

Mūsiškiai - parkinsonikai, kviečiu į pasitarimą.

Kad daugiau negirdėčiau jokių pagyrimų. Pasidairykit - kiek čia kūrybingų draugų. Ir apskritai - būkime visi vienodi.

Darbotvarkė išseko - labanakt.

Parašyta prieš 3 metai #
ada
Narys

Mintys apie draugystę
JOZEPH PARRY
Naują pažintį brangink,
Bet senos neišsigink.
Bičiulius lyg jauną vyną
Metai skaidrina, brandina.
Bandymus audringo laiko
Tik geriausieji išlaiko.
Kaktą raukšlės išvagoja -
Bičiulystė to neboja;
Draugas ištikimas, tvirtas
Sugrąžina į jaunystę.
Bet, deja! Seni draugai
Negyvena amžinai.

Tepakeičia juos kiti,
Jei širdis tava plati.

Naują pažintį brangink,
Bet senos neišsigink.

Kur jūs visi, likimo draugai - kompiuteristai, badantys klaviatūrą tegul ir vienu pirštu. Ieškokime vienas kito. Savo istorijomis, pokalbiais kitomis ryšio priemonėmis pralauškime storą sieną, kuria dažniausiai apsitveria jaunesnio amžiaus likimo draugai. PL ne mirtina. Tik mums patiems atrodo, kad esame nurašyti.

Man pasidarė lengviau gyventi, kai supratau, kad nepabuvus parkinsoniku beveik neįmanoma suprasti ką jaučia parkinsonikas. Ramiai išklausau draugų patarimų, neįsižeidžiu dėl artimųjų nedėmesingumo ar pagalbos, kuri mane erzina. Visuomet tampa šviesiau ir lengviau, kai sutinku GERUMĄ.

Žinau, kad neturiu teisės nei patarinėti, nei prašyti. Padėti kitam yra darbas, kuris ne visada būna sėkmingas. Nežinau su kuo palyginti jausmą, kuris užplūsta, kai pamatai sužibusias likimo draugo akis.

Į draugiją susirinkome kiekvienas su savo tikslu. Aš atėjau gauti ir gavau žymiai daugiau negu tikėjausi. Jei kam padėjau, tuo pačiu padėjau sau. Todėl dar kartą primenu, kad visi mes šaunuoliai, tik vieni drąsesni, kiti atsargesni.

Parašyta prieš 3 metai #
danute
Narys

miela Ada, nereikia vengti nei patarimų, nei pagalbos, aš manau, kad aplinkiniai jums nori tik gero, bet gal ne visada mes mokam prieiti prie jūsų, ne visada mums pavyksta norimą pagalbą žodžiais perteikti...

Parašyta prieš 3 metai #
rasma
Narys

JEIGU DOMITĖS NETRADICINE MEDICINA IR SKAITOTE ANGLIŠKAI, SIŪLAU ĮDOMIĄ SVETAINĘ ANGLŲ KALBA. GAL INTERNETINIS VERTĖJAS GALI PAGELBĖTI.

http://parkinsons.diseaseremedies.com/?page_id=1342
www.TreatingDiseasesNaturally.com

Parašyta prieš 3 metai #
rasma
Narys

JAU SENIAI BEKALBĖJOM. ŠĮ SAVAITGALĮ PASKYRIAU VIDAUS POLITIKAI T.Y.EMOCINIAM IR DVASINIAM APSIVALYMUI. KELMĖS RAJONE PALENDRIUOSE YRA BENEDIKTINŲ VIENUOLYNAS,KUR GALIMA PAILSĖTI NUO PASAULIO. VIENUOLIAI GIEDA GRIGALIŠKAS GIESMES.BANDAU APRAŠYTI EILĖMIS
Palendriai Palendriai,
Tarsi tavo vaikai
Mes sugrįžtame žiemą ir vasarą,
Kad nubrauktume atgailos ašarą,
Kad toje šventoje tyloje
Pabūtume su savim taikoje,
Kad atitrūktume nuo žemės traukos
Ir pakiltume, nešami Dvasios Šventos.

Palaimintas šitas kampelis,
Kur pasaulio triukšmas užklysti negali.
Kur angeliška giesme ir tyra dvasia
Apgaubia ir saugo mus Visagalis.

Parašyta prieš 3 metai #
adrijonas
Narys

Dvasinis išsivalymas būtinas, mes su Kristute neretai irgi apsilankome pas giminaičius, kurie nuoširdūs ir dvasingi. Padeda tie pokalbiai, vienuolynas irgi gerą aurą turi. Džiaugiuos, jog esu čia ne vienas, kuriam reikia pokalbio su dievuliu.

Parašyta prieš 3 metai #
rasma
Narys

NORS TAI JAU SENOVĖS ISTORIJA, BET BE PRAEITIES NĖRA DABARTIES.O BUVO TAIP...
.
Savanaudiškumą iškeitusi į altruizmą
Zita Katkienė “Šiaulių naujienos” (ištraukos), 2006 03 25

Rasma Zlatkuvienė jau pranešė Šiaulių Didždvario giminazijos vadovybei, kad išeina į užtarnautą poilsį. Ne dėl to, kad nepajėgtų ar jaustųsi nereikalinga, ypač kai mieste stinga anglų kalbos mokytojų. Rasma aktyvų, žingeidų, visuomenišką gyvenimą jau prieš penketą metų iškeitė į kitą, skirtą pasiaukojimui žmonėms, pasiryžimui kuo daugiau duoti kitiems tų žinių ir patirties, kurių ji įgijo ir sukaupė pati. Tam kelionių aistruolę ir naujų pažinčių mėgėją paskatino pažintis su Parkinsonu, su kuriuo dabar ne tik kartu gulasi, bet ir pradeda kiekvieną dieną…

Neigimas – pirmoji reakcija, kuri daugelį užplūsta išgirdus sunkios ligos diagnozę. Tam, kad paneigtų šį “nuosprendį”, moteris išsiruošė į Ameriką. Bet ir Šiaurės Karolinoje neurologas patvirtino tą patį – Parkinsono liga.

Nenusakomas nuovargis, mieguistumas net ir viduryje dienos stebino, tačiau nerimo nekėlė. Nesunerimo nei mokytoja, nei ją gydantys gydytojai, kai pradėjo vis dažniau svaigti galva, kai buvo įtartas peties periartritas: kam galvos ar rankos nepaskauda?.. Tačiau tuomet, kai vertėjaujant iš Amerikos į Šiaulius atvykusiems medikams ėmė tirtėti ant kėdės atlošo padėta ranka, Rasma sunerimo ir apie tai pasakė vienam iš delegacijos gydytojų. “Tai gali būti labai rimta, atvažiuok į Ameriką, ir ištirsime”-, pakvietė medikas.

Sergantieji savo ligą taip ir vadina – Parkinsonas. Rasma sako, kad Parkinsonas geriausias dizaineris, keičiantis sergančiuosius kiekvieną kitaip. Medikai yra nustatę penkias ligos stadijas, tačiau vieni ir antros stadijos būdami nugyvena amžių, o kitiems liga progresuoja labai greitai. Reikia susitaikyti su tuo, kad miegoti teks eiti ne tada, kada nori, o tada, kada Parkinsonas nusprendžia.. Nemažai laiko atima buitis ir saviruoša. Viskas, kas skatina aktyvumą bei proto veiklumą, nors ir labai sunku, privaloma. Rasma ieško būdų, kaip vieną ar kitą darbą atlikti lengviau.

Puikus anglų kalbos žinojimas atverdavo mokytojai daug kelių. Vertindama šį savo gyvenimo periodą Rasma sako, jog gyventa buvo siekiant daugiau imti negu duoti. Dabar ji mano, jog toks ir buvo Dievo planas: pirmiausia ją pripildyti žinių ir gyvenimo patirties, kuria dabar gali dalintis su kitais.

Visai neseniai Lietuvoje garsiai prabilta apie Parkinsono ligą. Drebantys , sunkiai judantys, nerimo sukaustyti žmonės tarsi iškilo į dienos šviesą po to, kai šia liga susirgo ne tik Šventasis Tėvas Paulius. Tuomet, kai Parkinsono liga susirgo jaunas Amerikos aktorius M.Dž.Foksas ir įkūrė Parkinsono ligos fondą, sujudo visas pasaulis. Pradėti rengti sergančiųjų Parkinsono liga kongresai. Vasario mėn. Vašingtone pirmajame Pasauliniame kongrese “Kūryba ir terapija” parodai pristatyti lietuvių Petro Bagdonavičiaus ir Stanislovo Vaitkevičiaus darbai, o pastarajam Rasmos kalbos žinojimas ir geranoriška pagalba atvėrė kelią susitikti tolimoje Amerikoje su likimo draugais iš viso pasaulio.

Prieš dvejus metus kompiuteris iš vaizdinės priemonės tapo darbo įrankiu, be kurio Rasma neišgyventų nė dienos. Mat kompiuteris – ideali bendravimo priemonė. Daugiausia laiko prie kompiuterio tenka praleisti verčiant tekstus, konferencijų medžiagą, literatūrą apie Parkinsono ligą.

“Ar daug žmogui reikia? – susimąsto Rasma. – Daug, neretai perdaug reikia sveikam žmogui. Nedaug – tik supratimo, padrąsinimo ir meilės reikia mums susibūrusiems Šiauliuose į savitarpio paramos grupę”.

Parašyta prieš 3 metai #
romas
Narys

Aciu Rasmai Zlatkuvienei uz istorija.Puikus ne tik anglu kalbos zinojimas,bet ir bendravimas su kitais.Linkiu, kad liga sustotu progresavus

Parašyta prieš 3 metai #
adrijonas
Narys

Labai tvirta istorija,džiugina ir širdį glosto, jog yra tokių žmonių pasaulyje...

Parašyta prieš 3 metai #
maryte
Narys

ADA, RASMA, AS NEBEMOKU ELGTIS SU INTERNETU...SVEIKI VISI, LABAI MALONU, KAD SURADAU KAIP SU JUMIS BENDRAUTI. NEZINAU NEI KA PASAKYTI, TIEK DAUG MINCIU PERSKAICIAU...GAL SUSIGULES, TADA IR AS KA RIMTO PARASYSIU....
SU JUMIS VISA SIELA,
MARYTE.

Parašyta prieš 3 metai #
ada
Narys

Maryte,

na jau visko gana... mes Tave laikom pačia rimčiausia kompiuterio ir interneto žinove. O dabar nemoku... Manau, čia emocijos kaltos. Atėjai, suradai ir nustebai... Renkamės iš lėto, bet rimtai nusiteikę lyg į respublikinę konferenciją. Man neramu kur Stasys - salsa laikas šokti... Vėl Tau laurai, nes judvi su Bronyte buvote stropiausios Staselio mokinės.

Pavaikštinėk po visas temas, tikrai įdomu.
Iki susitikimo!

Parašyta prieš 3 metai #
maryte
Narys

Marytė Vengrienė, Panevėžys
Susidraugavusi su ponu Parkinsonu

(...ir mano istorija, jei kam idomu?...)

Vidunaktį dažnai
Aš pabundu,
Kada keistai, keistai
Visuos namuos tylu,
Ir aš nebežinau,
Kas daros su manim,
Bet man kaskart sunkiau
Tokiom naktim
Išspręst gyvybės ir mirties lygtis
Su begale nežinomųjų.
Veltui aš laukiu: niekas man nepasakys...
Šiais Vytauto Mačernio žodžiais, tiksliai atspindinčiais šiandieninius mano, o gal būt ir ne tik mano jausmus, norėčiau pradėti savo nelinksmą išpažintį.

Viskas prasidėjo atrodo taip netikėtai, nelauktai. Pradžioje pajutau diskomfortą rašydama, vairuodama, o nemaloniausia ir pikčiausia, kad ėmiau vis sunkiau valdyti dešinę ranką dalykinių susitikimų ar pietų metu. Gydytojai nusprendė, kad tokią mano būseną įtakoja įtemptas darbo ritmas.

Pastebėjusi ryškėjančius ligos požymius, sesuo, dirbanti neurologo kabinete slaugytoja, patarė nedelsiant konsultuotis su specialistais. Neurologas, įtaręs galvos smegenų pakitimus, nukreipė mane į Santariškes nuodugniems tyrimams. Gydytojai kurį laiką dar dvejojo, bet 2002 m. prof. R.Parnarauskienė diagnozavo Parkinsono ligą. Sužinojus kuo sergu, pakirto kojas, atrodė jog susvyravo pasaulis ir net saulė nebe taip skaisčiai šviečia....

Kadangi dirbau mėgstamą ir pakankamai atsakingą darbą, turėjau puikius kolegas, tai nutariau dar kurį laiką padirbėti. Deja, vis dažiau pasikartojantis sąstingis ir matomai drebanti ranka pradėjo trukdyti dirbti, atkreipdavo pašalinių dėmesį ir varė mane iš proto. Šitaip prasikankinusi dar beveik keturis metus, 2005 m. ryžausi palikti darbą.

Nuo tos dienos, kai sužinojau diagnozę, ėmiau intensyviai ieškoti informacijos apie savo ligą internete. Sužinojau, kad ji neišgydoma, tačiau ramino tai, kad pasaulio mokslininkai sparčiai žengia į priekį, išrasdami naujus vaistus ir netgi operuodami Parkinsono liga sergančius ligonius. Tačiau vienai kovoti darėsi vis sunkiau ir sunkiau, vėl ėmė kamuoti depresija, nieko neveikimas stūmė į beprotybę.

Mano nevilties šauksmą išgirdo Lietuvos Dž.Parkinsono draugijos pirmininkė Adelė Jarušaitienė. Jos šilti žodžiai, neužgęstantis optimizmas ir kunkuliuojanti energija mane atgaivino. Jos nukreipta suradau Parkinsono draugijos Panevėžio savitarpio paramos grupę. Pagaliau ir aš išmokau gyventi su šia nenuspėjama liga, nepykti ant jos, o stengtis susidraugauti ir rasti ne tik blogąsias bet ir gerąsias šios negalios puses... Šiandien galiu drąsiai pasakyti, kad suprasti ligą, susidraugauti su ja, netgi su humoru pažvelgti į poną Parkinsoną, kaip mes tarpusavyje vadiname šią ligą, ir kontroliuoti ją padėjo ne tiek gydytojai, kiek Parkinsono draugija, o tiksliau joje susibūrę žmonės.

Esu laiminga, kad šiame kritiškame gyvenimo tarpsnyje sutikau savo profesijai atsidavusius gydytojus: neurologą A. Andrikonį, m.m.dr. V.Valeikienę. Dėkoju likimui, kad jis atvedė mane į Lietuvos Parkinsono draugiją, leido pažinti jos pirmininkę A. Jarušaitienę ir daug nuoširdžių, draugiškų ir suprantančių likimo brolių ir sesių. Kartu su V. Mačerniu mąstau...

Atėjęs iš erdvių giliųjų,
Kodėl kas nors yra? Kodėl aš pats esu?
Didžiausia paslaptis visatos slėpinių ...

Jusu Maryte

Parašyta prieš 3 metai #
danute
Narys

Maryte, Ada, Rasma, Romai ir visi kiti, kurie čia lankotės...
mielieji, aš ne poetė, aš eilių nerašau ir nežinau kaip ir kokiais žodžiais išreikšti savo nuostabą ir kartu savo džiaugsmą, kad jūs esate tokie tikri gyvenimo šaukliai! visa širdimi su jumis!
***
Ar daug žmogui reikia? Tik duonos riekės,
Tik vandenio tyro, tik savo kertės.
Tik darbo, kurs mielas. Šiek tiek šilumos.
Ir tai - tik todėl, kad nejaustum žiemos.

Ar daug žmogui reikia? Žolės po medžiu.
Žvaigždelės vienos tarp daugybės žvaigždžių.
Beribėje jūroje reikia bangos,
Užtykštančios tau ant krūtinės nuogos.

Ar daug žmogui reikia? Padangės taikios,
Kurioj ne bombonešiai - paukščiai lekios.
Tarp daugelio žemės vingiuotų kelių –
Vienintelio kelio. Nereikia kelių...

Kad žemę mylėtum, nekeiktum dangaus,
Dar reikia - nors vieno - bičiulio brangaus.
Ar daug žmogui reikia? Aš galvą suku...
Ir maža, ir daug...Atsakyti sunku...
( A. Baltakis )

Parašyta prieš 3 metai #
ada
Narys

Labas rytas!

Prabudau su tomis pačiomis eilėmis ir klausimu - "Ar daug žmogui reikia?" Sukūriau planelį apie ką rašysiu. Atidariau www.draugauki.me ir... pravirkau. Visokių būna ašarų, o šitas ... nežinau kaip pavadinti.

Baigiasi metai. Vis dažniau atsisukame atgal pasitikslinti kokie jie 2008 -ieji..? Man jie atnešė daug netikėtumų. Sveikos gyvensenos sodyboje "Nova Vita" trylika likimo draugų praleidome nuostabias šešias dienas. Atrodė, kas reikšmingesnio gali dar įvykti. Jauni žmonės savo gerumu ir meile darbui padrąsino kitomis akimis pasižiūrėti į savo gyvenimo būdą.

Ant mano darbo stalo guli iš sodybos parsivežtas lapelis -
DVASIOS VAISIUS YRA: meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas, susivaldymas.

Ir štai ši svetainė... Po paskutinio Danutės atsiliepimo pridėčiau - kito žmogaus supratimas. Ačiū , Danute.

Nieko nerašysiu. Tegul mintys susiguli. O tos ašaros... Tegul kuo daugiau tokių rieda! Tegul jos veja šalin poną, mūsų Parkinsoną.

Parašyta prieš 3 metai #
romas
Narys

Malonu,kad Danute apie mane geros nuomones.As bent kol kas menkas gyvenimo sauklys,bet taip pat visa sirdimi su Parkinsono liga serganciais.Kodel mes katu,tai ,,Didziausia paslaptis visatos slepiniu,,(V.Macernis),mastau kartu su Maryte Vengriene

Parašyta prieš 3 metai #
romas
Narys

Mokysiuosi taisyklingos rasybos,nes pastebejau,kad draugai raso:ąčęėįšųūž,nors man patogiau rasyti:aceisuz

Parašyta prieš 3 metai #
maryte
Narys

Labas vakaras, smagu kad jus visi esate....
As ne poetas, bet vel gi V.Macernis yra uzrases tai, ka as siandien jauciu kaip niekad:

"...Norėčiau jums kaip knygą nuo pradžios atskleisti
Save ir visą perskaityti ištisai.
Bet mano knygos puslapiai taip išsisklaistę:
Jos galo ir pradžios neberandu patsai.

Negaila jos... Ji nuobodi kaip visos knygos,
Gyvenimo rašytos žmogiškon širdin,
Ir ką paaiškins tie periodai nelygūs,
Ta jų gaida, kaskart vis krintanti žemyn.

Bet kas gi aš esu?.. Jūs norite žinoti...
- Turbūt kažkoks keistų troškimų lydinys,-
Ne vienas, į mane pažvelgęs, pasakys.

Taip! Trokštu - nes esu gyvenimo besotis -
Gyvent, gyvent, visus kaskart mylėt labiau,
Galbūt ir dar ko nors... Argi aš pats žinau...

Šarnelė 1944.II.13"

Taip trokstu gyvent, gyvent ir..............

Parašyta prieš 3 metai #
romas
Narys

Nuo Parkinsono jau turbut niekur nesidesim tai belieka susidraugaut su juo ir ,,gyvent,gyvent,visus kaskart mylet labiau,,

Parašyta prieš 3 metai #
ada
Narys

D Ė M E S I O !!!

PARKINSONIKAMS, JŲ GLOBĖJAMS

ATĖJO TYLOS, SUSIKAUPIMO, PASLAPTINGOJO LAUKIMO METAS.
ATĖJO METAS, KAI KIEKVIENAS GALVOJAME APIE MUMS BRANGIUS ŽMONES, NORIME JUOS NUSTEBINTI , NUDŽIUGINTI.
O KURIS IŠ MŪSŲ NETIKIME KALĖDŲ STEBUKLAIS... KOL IŠVYNIOJI ŠNABŽDANTĮ POPIERĖLĮ, VOKĄ, ... VIENODAI SUVIRPA TIEK MAŽYLIO, TIEK SENJORO ŠIRDIS.

LIETUVOS PARKINSONO DRAUGIJOS TARYBA SAVO NARIAMS, KURIE NEPAMIRŠOTE ĮSIPAREIGOJIMO MOKĖTI METINĮ MOKESTĮ, RUOŠIA STAIGMENĄ.

PRASKLEIDŽIAU PASLAPTIES SKRAISTĘ, NES NORIU PAPRAŠYTI PRANEŠTI APIE PASIKEITUSIĄ GYVENAMĄ VIETĄ / JEI PER ŠIUOS BESIBAIGIANČIUS METUS PERSIKĖLĖTE GYVENTI KITUR /.

DOVANĄ – STAIGMENĄ GAUS IR NAUJI NARIAI. SUPRANTAMA – KIEKIS RIBOTAS.
ATEIKITE. MŪSŲ DURYS ATVIROS KIEKVIENAM, KAM PRIIMTINA MŪSŲ VEIKLA.

Parašyta prieš 3 metai #

Užsiprenumeruoti temą RSS formatu.

1 2 3 ... 5 Kitas »

Atsiliepimai »

Prašome prisijungti kad parašyti atsiliepimą.