Norėjau paklausti: kokius gydytojus teko sutikti? Ar visi stengėsi gražiai su Jumis elgtis, ar gydė geru žodžiu? Man dažnai tenka susidurti su gydytojais, deja... Tik apie pusė jų maloniai sutinka pacientą, skiria bent minimalų dėmesį sergančiajam. Daugelis visiškai nesistengia įkvėpti pacientui nei lašelio optimizmo. O juk geros emocijos tokios svarbios sveikimui...
Taip norėtųsi, kad sustiktas gydytojas nusišypsotų, nuramintų. Dažnai ne vaistai gydo, juk toks svarbus yra žodis, vien jo gali pakakti sveikimui...
Draugauki.me forumas » Psichologija
Gydytojų elgesys
(26 atsiliepimų)-
almyra
Narys
Parašyta prieš 3 metai # -
ada
Narys
Prapuolimas... Atslenku į svetainę paskaityti kas ką parašė ir vėl užmesta ant naujos bangos. Temos gimsta viena po kitos.
Gydytojai... Kai susiduri su lėtine, nuolat progresuojančia liga, esi priverstas daug bendrauti su gydytojais. O jei dar iki teisybės būna ilga kelionė per kopas... ką teko man patirti. Žinot, nors man teko visko patirti, aš ieškau gydytojams pateisinmo. Juk jie taip pat žmonės, su savo gyvenimu, sėkmėmis ir nelaimėmis. Paskutinė reforma... kažin kam po jos pasidarė lengviau.
O šiemet vienoje gydymo įstaigoje patekau į situaciją, kurios ko gero nepasiseks pamiršti. Tik įžengus į kabinetą, ledinis balsas paaiškino - Parkinsono liga... tai kas dar neaišku. Vaistus gaunate? Sėdėkite namie, mankštinkitės... nuo sakinio pabaigos -laukite mirties - susilaikė. Mane, tarsi, žaibas perskrodė, toptelėjo mintis - kaip baisu jei į tokią situaciją patektų tik susirgęs jautrus pacientas. Po nejaukios pauzės ilgai kalbėjomis. Po to susitikusios pasisveikindavome ir nusišypsodavome, bet aš į tą kabinetą niekada negrįšiu.
Kai iš draugų išgirstu, kokių nuoskaudų kartais tenka patirti, vis suku tą pačią mintį - kažin kelinta karta po mūsų sulauks tokių dienų, kai kiekvienas be išskaičiavimo galės pasirinkti gyvenimo kelią, kuriuo jis pašauktas eiti. Jei susidarytų eilė, aš visada užleisčiau vietą pasirinkusiems mediko, dvasininko, pedagogo kelią.
Džiaugiuosi, kad man pasisekė. Kovoti su Parkinsonu padeda savo darbą mylintys medikai. Apie juos parašysiu kitame atsiliepime.
Parašyta prieš 3 metai # -
tėvelis sulaukė tikrai labai garbaus amžiaus ir beveik be medikų įsikišimo, todėl, kai jis patyrė insultą, buvo labai baisu man, be abejo, ir jam - mačiau kaip vis labiau apleido jėgos, keitėsi mąstysena, daugiau jis niekada nebevaikščiojo, galiausiai dar vienas smūgis - Alzhaimeris, o netrukus dėl nejudros visą kūną palaipsniui okupavusios pragulos pribloškė mus visus...
ir tik mielos mano gydytojos bei jos sesutės palaikomi mes ištvėrėm tą baisųjį laikotarpį, žemai lenkiu galvą joms...Parašyta prieš 3 metai # -
almyra
Narys
Labai džiaugiuosi, kad Jums teko geri bei mylintys pacientus gydytojai. Mano nuomone žmogiškosios savybės yra vienos svarbiausių dirbant tokį darbą. Visuomet malonu, kai gydytojas spinduliuoja šilumą, o ne savo pyktį bei aroganciją.
P.S. p.Adele, Jūs ankščiau buvote minėjusi, kad esate susidūrusi su gydytoju Vaitkumi. Labai puikus specialistas bei žmogus. Daugiau tokių gydytojų!
Parašyta prieš 3 metai # -
ada
Narys
Taip, aš dažnai pagalvoju ar galima priprasti ir abejingu balsu pasakyti žmogui - sergate.....
Aiškiai prisimenu, kaip gydytojas Vaitkus atsisėdo ant mano lovos, paėmė už rankos ir pasakė kas man atsitiko. Po to jis daug kalbėjo kaip aš turėsiu gyventi, bet aš mažai ką girdėjau. Po dešimties metų mano palatos kaimynei Jis pasakė apie kitą baisią ligą. Kalbėjo lygiai taip pat ramiai, švelniai.Parašyta prieš 3 metai # -
elz
Narys
Skaičiau p.Ados komentarą ir galvojau: koks pasakiškas gydytojas. Kaip gražiai jis pranešė apie sveikatos negalavimą, taip jautriai ir žmogiškai. Pasiseka mums jei savo kely sutinkame tokių Gydytojų, tuomet susidūrimas su liga netampa toks skausmingas.
Parašyta prieš 3 metai # -
Gražūs atsiliepimai, malonu skaityti.
Parašyta prieš 3 metai # -
ada
Narys
Aš į gyvenimą lyg koks vijoklis kabinuosi,
Stiebiuosi tik į saulę, tik į šviesą.
Nesu nei ąžuolas, nei klevas ir nei uosis,
O mūras toks šiurkštus, gruoblėtas,
Aš kabinuos, prie jo glaudžiuosi.
Šakas negailestingi vėjas plėšo,
Ir vėtros šuorai skaudžiai plaka.
Žinau: nurims, ir bus pavėsis,
Nes geros Rankos ims vėl šaką,
Pariš ir saugos prie to mūro.
Pažįstu Rankų tų gerumą.
/Tai gabalėlis iš 2007 m. konferencijos LPD 10 metų veiklos sukakčiai paminėti scenarijaus. Atsiprašau eilių autoriaus, nepasižymėjome kas rašė apie medikų rankas./Mediko rankos. Ne tik chirurgų - visų, visų, kurie kovoja už žmogaus gyvenimo pratęsimą ar kokybės pagerinimą. Kiek jos daug gali...
Medikų rankas pastebėjau, kai skaudi netektis atšliaužė į mano gyvenimą. Toje pačioje ligoninėje tik skirtinguose skyriuose, visiškai skirtingai atsisveikinau su Tėvais. Reanimacijos skyriaus MOTERŲ rankos... širdžių šiluma ir supratimas ką išgyvena sėdintis už durų, bet nieko negalintis padėti artimasis. Paryčiais, netekusi Tėvelio, tempdama Parkinsono pakąstą koją, ėjau Jurbarko gatvėmis ir galvojau, galvojau... Nepadėkojau MEDIKĖMS, bet jų GERUMĄ iki šiol / po 10 metų / prisimenu.
Parašyta prieš 3 metai # -
almyra
Narys
Kaip gera skaityti, kad dauguma mūsiškių patenkinti gydytojų elgesiu.
Kuo visi būsime draugiškesni, tuo lengvesnis kelias laukia...
Parašyta prieš 3 metai # -
Mes norime is gydytoju demesio ir nuosirdumo,bet ir gydytojai is musu to nori...
Parašyta prieš 3 metai # -
figa
Narys
Gydytojai verti pagarbos- juk šitiek metų sunkiai mokosi, koks atsakingas jų darbas..
Na, o jei ir nelabai gražiai su mumis, pacientais, pasielgia, galbūt tai būna tik dėl jų didelio pervargimo bei tempo?
Aš savo ''ligų kely'' sutikau tik labai gerus gydytojus.
Ačiū Jiems.Parašyta prieš 3 metai # -
ada
Narys
Atsiverčiau forumą – žiūriu tema GYDYTOJŲ ELGESYS pačioje apačioje. Negi mes neturime ką pasakyti apie medikus? Aš tikrai turiu. Nors šiandien sunkiai rašosi, pabandysiu pakalbėti apie gydytoją, kuris kartu su pacientais, su kitais medikais įdėjo daug pastangų, nuosavo laiko, kad būtų įkurta Lietuvos Parkinsono draugija.
Kalbėsiu apie Abromiškių reabilitacijos ligoninės gydytoją - neurologą Mindaugą Šocą. Vartau dokumentinę medžiagą. Kiekviename susirinkime ar konferencijoje nuotraukose gydytojas vis tarp pacientų ar globėjų. Liga mus suvedė su gerais specialistais, norinčiais palengvinti parkinsoniko naštą. Tačiau gydytojas Šocas prie levodopos, dopamino agonistų prideda priedą, kuris neturi pavadinimo, bet labai veiksmingas. Tas priedas ko gero bus gydytojo paprastumas. Kai pagalvoju apie Abromiškes, taip ir matau gydytoją Mindaugą Šocą, nuoširdžiai besirūpinantį savo pacientais, skubantį ir skubantį.
Gydytojas neatitrūksta nuo draugijos veiklos. Gal ne viskas Jam priimtina ką siūlo dabartinis moteriškasis aktyvas, tačiau mes kalbamės ir randame bendrą sprendimą.
Šiemet Jurbarko parkinsonikai minėjo veiklos penkmetį. Sulaukėme sveikinimų ir dovanų. Prieš renginį telefono skambutis iš Abromiškių. Kalbėjome su gydytoju Mindaugu ilgai. Prisiminėme skyriaus įkurtuves, aptarėme penkių metų kelią. Nors gydytojas visada prisimena šventes, paskambina aptarti naujienas, priede randame gydytojo Aleksiejaus linkėjimus, birželio 28 – osios skambutis įsiminė kaip neįkainojama dovana.
AČIŪ GYDYTOJUI MINDAUGUI ŠOCUI.
Adelė Jarušaitienė
JurbarkasParašyta prieš 3 metai # -
almyra
Narys
Kaip smagu, kad Lietuvos Parkinsono draugijoje yra ir mielų globėjų- gydytojų. Mano nuomone jie labai geri žmonės, kurie padeda Jums ne tik žiniomis, bet ir savo šiluma. Daugiau tokių gydytojų.
Parašyta prieš 3 metai # -
patricija
Narys
Nutariau ir aš parašyti savo pastebėjimus. Kai buvau Abromiškėse, tai mane prižiūrėję gydytojai patiko. Mano daktarė buvo vyriausia Abromiškių reabilitacijos gydytoja Birutė Zagorskienė. Ačiū jai. Bet vienas nemalonus įvykis liko atminty. Atsimenu, nulipau įsitvėrus laiptų žemyn į pirmą aukštą. Ten buvo telefonas-automatas. Toks senukas, iš pažiūros apie 80 metų, bandė skambint. Vis kilnojo, sukiojo ragelį,norėdamas paskambint, bet buvo aišku, kad jis nemoka su juo elgtis. Gretimai buvo medicinos punktas, o jame dvi seselės. Kokia 15 minučių tūlas žmogelis bandė ir bandė prisiskambint. Aš neiškenčiau ir priėjus padėjau tam senukui.Svarbiausia,kad aš tada be stumiamo vežimėlio nevaikščiojau. Bet sutelkiau visas jėgas ir nusikapsčiau ligi to senuko. O seselės nė galvos nepasuko į tą pusę.
Parašyta prieš 3 metai # -
Ir aš panorau pasidalinti savo patirtimi bendraujant su gydytojais. Man nemažai sveikatos pagadinta dėl gydytojų aplaidumo. Prieš 40 metų aš sirgdama gripu išvykau į turistinę kelionę, ten gavau komplikaciją- plaučių uždegimą, pagulėjau Bukarešte ligoninėje ir grįždama vėl atkritau. Gydžiausi, bet nepilnai išgydyta buvau išleista į darbą. Kelis kartus kreipiausi pas medikus, rentgenas rodė plaučių uždegimą, bet gydytoja sakė, kad tai normalu, vėliau praeis. Ir tik po gero pusmečio savo iniciatyva pakliuvau į Raudonojo Kryžiaus ligoninę pas tuo metu rengenologe dirbusią gydytoją Vitkienę. Jos nuomone, man reikėjo šalinti dalį plaučio, bet ji pasiūlė pabandyti jį užkonservuoti. Ir gydžiausi keletą metų pas ją, vėliau lankiausi profilaktiškai, plaučio operuoti neteko. Gydytojos Vitkienės dėmesys, žmogiškumas išliko per visą jos darbo laikotarpį, nežiūrint kokias pareigas ji beužimtų. Nuoširdus ačiū jai. Gaila, kad dėl amžiaus ji dabar nebedirba.
Parašyta prieš 3 metai # -
ada
Narys
Parkinsoniukams darbymetis - ne už kalnų, visai čia pat, Lietuvos Parkinsono draugijos ataskaitinis susirinkimas - vasario mėnesį vyks Kaune, pasaulinę sergančiųjų Parkinsono liga dieną balandžio mėnesį minėsime Klaipėdoje.
Kiekvieną kartą, kai mintys sukasi apie artėjančius renginius, prisimenu kiek man stiprybės suteikė Abromiškių reabilitacijos ligoninės medikai.
Tai buvo praėjusiais metais balandžio 11 dieną. Balandžio 12 dieną Kaišiadorių kultūros centre vyko LPD konferencija. Pasitarėme, kad reikia iš vakaro susitikti ir aptarti, parepetuoti, išbandyti kaip seksis parodyti vaizdinę medžiagą. Iš Kauno vežėme padalijamą medžiagą ir kita. Atvirai kalbant, mums, organizatoriams su labai ribotais, per dieną kelis kartus besikeičiančiais sveikatos ištekliais, tokie renginiai kelia daug rūpesčio ir jaudulio, kad Parkinsonas ko nors netikėto neiškrėstų.
Įeinu į kultūros centrą ir matau ... pasitinka vos ne visa mus palaikančių Abromiškių reabilitacijos ligoninės medikų grupė - logopedė Eglutė Šliauterienė , kineziterapeutas Igoris Kozlovas, gydytojas Mindaugas Šocas. Tai buvo taip netikėta ir malonu... Suprasdami, kad mums sunkūs darbai, kurie reikalauja fizinių jėgų, medikai savo asmeninį laiką atidavė mums. Konferencijos dieną prisidėjo psichologė Natalja Aksionova ir dalyvavusios konferencijoje farmacijos kompanijų atstovės. Apie šias moteris, apie jų gerumą būtinai parašysiu.
Ar daug žmogui reikia - tikrai nedaug. Atvažiavau į Kaišiadoris su labai apsunkinta eisena, konferencijos metu Parkinsonas dingo, mano lazda ilsėjosi. Išsigando mano ištikimasis palydovas medikų supratimo ir atjautos.
Parašyta prieš 3 metai # -
Retai lankausi pas gydytojus, nes esu alergiška bet kokiems vaistams, o tai labai nepatinka daugumai medikų, nes nebus pajamų iš mano vizito. Apsilankau poliklinikoje tik norėdama atlikti tyrimus. Tenka girdėti įvairių kalbų apie vokelius gydytojams. Parašykit, kas žinote, kokio dydžio tos pakišos, arba kaip anksčiau buvo vadinami kyšiai, nes ką gali žinoti, bet kada gali prisireikti. Girdėjau, kad žmonės, pastoviai išsirašantys vaistus, pavyzdžiui nuo spaudimo, įdeda į kišenę gydytojai kaskart po 20 Lt. Kitas ligonis gyrėsi, kad labai gera konsultacija buvo pas endokrenologę, tai bandžiau išklausti, kokio dydžio buvo pakiša. Nežinau, ar tai tiesa, bet sakė, kad ant stalo jis padėjo 50 Lt banknotą, kurį gydytoja padėkojusi iš karto paslėpė stalčiuje. Gal kas turit kitokių patirčių?
Parašyta prieš 3 metai # -
elz
Narys
Visi žinome, jog gydytojai patys neprašo ''kyšių'' ir nesiūlo sumos, kurią norėtų gauti.
O žmonės įvairių sumų sugalvoja, aš pritarčiau, kad šeimos gydytojui už vaistų išrašymą 20Lt pakaktų, na, o specialisto konsultacija.... Gal ji ir verta 50Lt, ypač jei norite, kad išsamesnius tyrimus paskirtų.
Parašyta prieš 3 metai # -
labai esu kategoriškai nusiteikusi prieš bet kokias pakišas, bet gyvenimas kartais pamoko
kai tėveliui operavo inkstus, pjūvis buvo nuo krūtinės įstrižai pilvo iki juosmens, po operacijos ligoninėj palaikė 10 dienų ir liepė pasiimti namo, jokia reabilitacija nepriklauso! žmogui 80 metų, pjūvis didžiulis, skausmingas, dar kraujuoja, pats jis vos sugeba iš lovos išlipti, aš visiškai neišmanau kaip jį prižiūrėti, košmaras! skandalas absoliutus! tada, jau nebežinodama ko griebtis, pravėriau piniginę...ir kaip manote? po pusės dienos mano rankose atsirado pilno mėnesio kelialapis į sanatoriją Birštone, sutvarkytas pilnai, man niekuo nebereikėjo rūpintis ir tėveliui buvo žymiai geriau gydytojų priežiūroje, puikiai sugijo visas pjūvis ir procedūros atitinkamos, tai ne namų sąlygos
gerai sakoma, kad įniršusi moteris gali kalnus nuversti :DDDParašyta prieš 3 metai # -
elz
Narys
Juk sakoma: ''Mažos dovanos- stiprina draugystę''.
Parašyta prieš 3 metai # -
ada
Narys
Oi, oi jau tie kyšiai, pakišos ar dovanėlės... Nelaikau dideliu blogiu, kai norima atsilyginti už nuoširdumą, už darbą po darbo, ar kai medikas laisvadienio valandą aukoja, bėga savo ligoniukus apžiūrėti. Manau, kiekvienas esame netikėtą dovanėlę gavę.
Žinoma, tai knyga, saldainių dėzutė, bet taipogi pinigėlius kainuoja.Įdomu, kada ateis metas, kai darbas bus deramai įvertintas ir už jį tinkamai sumokėta. Man rodosi, kad dalį medikų tos pakišos žemina. Labai aiškiai įsiminė vienas atvejis. Bendradarbės tėtis, diagnozavus onkologinį susirgimą, buvo paguldytas Kaune į liūdnąją ligoninę, tada dar Maironio gatvėje. Artimieji gydytojui į kišenę įdėjo 100 rublių. Liga matomai buvo toli pažengusi, po poros dienų mano kraštietis iškeliavo. Ir ką jūs manot - gydytojas pirmiau nei buvo parvežti palaikai atvežė ir grąžino visus 100 rublių.
Parašyta prieš 2 metai # -
patricija
Narys
Yra tokių atvejų. Žmogus, sirgdamas onkologine liga, davė pakišą, gydytojas neėmė:
-Sako ir taip pasveiksit- ryte tas žmogelis numirė.Parašyta prieš 2 metai # -
Ada, esu nusiteikusi ginčytis su jumis, kai kalba eina apie kyšius medikams, nes tai ypatinga kategorija žmonių, kurie savo priesaika pasiryžo padėti žmonėms nugalėti ligą
suprantu, šventų nėra, nebūtų kam duoti, nebūtų ir kam imti...visi mes dirbam savo darbą, visi gaunam už tai atlyginimą, bet anaiptol ne visiems nukrenta pakišos...
žinoma, žmogus ligos atveju griebiasi išsigelbėjimo šiaudo, kartais gal ir pavėluotai, ir visada atsiranda, kas tuo pasinaudoja, deja...Parašyta prieš 2 metai # -
almyra
Narys
Man visuomet patinka dėmesingi bei išklausantys gydytojai, tokiems ir dovanėlę malonu įteikti. Tačiau yra tekę susidurti su tokio ypatingo charakterio medikais, kad norisi nuo jų kuo toliau sprukti, ir nė neatsigręžus keliauti namo...
Parašyta prieš 2 metai # -
ada
Narys
Ir vėl pasigiriu... tiksliau džiaugiuosi ir dėkoju Abromiškių medikams, padėjusiems atvykti į Lietuvos Parkinsono draugijos ataskaitinį susirinkimą ligoninėje sveikatą taisantiems draugijos nariams.
Gydytojas Mindaugas Šocas ir psichologė Natalja Aksionova sukosi tarp dalyvių, bendravo, o ponui Parkinsonui šunybę iškrėtus, pagelbėjo susirinkimo vedėjams.
Malonu, kad į susirinkimą atvyko LPD narys doc. Arūnas Ščiupokas, 1997 metais kartu su pacientais mynęs įvairius slenksčius, kad draugija būtų įkurta.
Parašyta prieš 2 metai # -
kotryna
Narys
Doc. Arūnas Ščiupokas dirba Kauno klinikose, yra vienas iš nedaugelio gydytojų, dirbančių skausmo medicinos srityje. Šaunus gydytojas, pasirinkęs neįprastą veiklos kryptį, bei padedantis LPD nariams.
Parašyta prieš 2 metai #
Užsiprenumeruoti temą RSS formatu.
Atsiliepimai
Prašome prisijungti kad parašyti atsiliepimą.