Svetingasis Rambynas
Gerokai nusilakstę po parduotuves ir apsipylę be reikalingu prakaitu - lengviau atsikvėpėme.
Štai jau Jurbarkas, o panemunės kelias iki Šilutės, apsodintas medžiais. Tai lyk savotiškas
tunelis - žaluma ir vėsa, mus pasitiko svetingai...
- Vadyla, sustok prie Mituvos upelio, nors kojas nusiplausime - paprašė moterys.
- Kur ten maudysimės? Vandens tik iki kelių, atšovė vairuotojas. Greičiau pasiekti nakvynės
vietą... Vairuotojui rūpėjo kuo greičiau praryti tą išsvajotąjį "gramelį" ir su visais kartu - atsipalaiduoti.
Moterėlės šį kartą buvo kategoriškos:
- Juk visi dvokiame prakaitu, negi jums malonu susti smirdančiame autobuse?
Vairuotojas staiga mynė ant stabdžių ir pasuko į žvyrduobes, o ten kaip Palangoj - pležas.
Pasituršėme ir atsigaivinome, bet vairuotojas paniuręs, vis kapstėsi prie motoro,
bet mums nieko nesakė.
Jau netoli Vilkyškiai, bet autobusas palengvėle stoja. Pasigirdo duslus variklio bildėjimas.
Mechanizatoriai suprato iš karto - variklis "kala"
Ir vėl parduotuvė, telefoninis pokalbis su mechanikais.
Atvažiuoja naujasis ūkio autobusas, o mes pamažu punduojamės - šalikelėje.
Vairuotojas dar kartą skambina machanikui, ir išsidera ekskursuoti toliau, o jo
autobusiuką parvilks kiti. Susikeičia vietomis ir mus toliau veš, tas pats Jonukas.
Ta proga nubuožiname Vilkyškių parduotuvę ir nuperkame po vyno bonkelę.
Nesirodydami tetulytėms,sutūpę už autobuso, kratome į gerklias rausvą skystį.
Pradžia padaryta, o pavėsiukyje visai neblogai... Ir atsirišo vyrukams liežuvėliai.
Kito autobuso laukėme apie valandą, bet ne visi jau patys sulipo į atvažiavusį, mat
apskaičiuoti jėgas, kada karštis engia organizmą - ne dažnas sugebėjo.
Man žmona šnipštelėjo į ausį, kad nepasirodyčiau, paskutinis pašlemėkas, ir protaučiau.
Jaunimą teko pakrauti, kaip malkas, gerai, kad vietos buvo užtektinai.
Rambynas pasitiko mus svetingai. Tik viena kompanija dar plėšė dainas, virkdė armoniką.
Mums pasirodžius, jie persigalvojo ir skubiai supakavę mantą, spruko ieškoti ramesnės vietelės.
Rimtesnieji pastatome keturias palapines - bus nakvynei. Apžiūrėję šašlykus, pasigedome druskos.
Dvi moterytės eina kaulyti į kaimą, pas vietinius ir atsineša visą poką. Kažkuris ir suverčia
visą į kibirą šašlykų.
Vargo tada moterys, kol ir kitam kibirui padalino po lygiai. Kad nepersisūdytų, šokome juos kepti.
Bendras stalas buvo ne ilgai. Jaunimą paviliojo žygdarbiai ir pakilo iššnuikštinėti aplinką.
Gerokai sutemus, nutarėme anksčiau gultis ir ryte anksčiau pasiekti jūrą, o ten jau gersime
visi ir maudysimės.
Mūsų svajonėms nebuvo lemta išsipildyti. Jaunimas pamynė visas etikos taisykles ir atsipalaidavo.
Vienas iš kvailumo, norėdamas pasigirti, kad jis drąsus - įlipo į apžvalgos gairę, apie 20 metro aukštį.
Įlipti įlipo, bet išlipti - niekaip;
Kaip tik pažiūri žemyn, taip ir vemia, o rankos ir kojos pačios atsileidžia. Šaukia nesavu balsu, kad
viską atiduos, tik padėkite išlipti.
Buvo vargo kol nukrapštė ir tik ryte, kai prasipagiriojo. Kiti varijotai rado netoliese pririštą arklį, tai grandinę
pririšo už kojos, o kitą galą prie palapinės ir su visais miegančeisiais pavarė arklį, o tie užsimiegoję išlysti
negali, nei arklį sustabdyti.
Vis gali keikti, jei nežinai, kas padarė, o riksmai ir staugimas tesėsi visą naktį. Pagaliau pradėjus švisti, ir tie
išsisėmė. Galvojau prasnausiu ant dekoratyvinio suolelio, bet vos užsnūdau, kažkas lenta trenkė per užpakalį,
kad su visu suoleliu, pakilau į orą.
Autobuse užsirakinusios moterys, o kur man dingti.
Šlaitais, revais leidžiuosi nuo kalno, prie Nemuno. Baisiai statu ir paslydęs nusiritu žemyn - kūliais.
Prie Nemuno baisus rūkas ir nieko nesimato. Maudysiuosi - nusprendžiu, nes purvinas.
Nusisegu naująjį elektroninį laikrodį ir įmetu į batą. Pūkštelėju į vėsų vandenį ir iš kart atgal.
Dantis ant danties nepataiko - drebu...
Griebiu rūbus, batus ir bėgu lankomis - ieškau kur lėkštesnis šlaitas ir randu keliuką.
Belakstydamas tikrai apšilau bet pamečiau laikrodį, o kur rasi pusmetrinėje žolėje. Grįžau į stovyklą
žvalus, ir užsinorėjau valgyti. Sudurstau, durnių išmėtytą lauželį ir vėl "Taškentas"
Nors ir miegantys, kepamų šašlykų kvapą užuodė daugelis. Vienam gardžiuotis ilgai ne teteko...
Lyk kokie vorai nerangiai ropojo kiti ekskursantei, o dažnas ir nugertą butelį rankose vartė, bet jau
per snapą lašėjo atgal:
- Staska, duok šašlyką, duosiu gramiuką, nes jau man nesiryja...
- Šašlyką - prašau, o baltakę valgyk pats, bet už nugaros jau knibždėjo vorų daugiau.
Supykau, bet negi pasakyti žodžiai, ką nors pakeis.
Pasiėmiau iešmą ir nucimpinau ant to paties suoliuko.
Sukilo ir moterys. Dabar jau greitai pajudėsime prie jūros.
