Paskutiniu metu pasaulis išgyvena krizę. Daugiau ar mažiau juntami jos padariniai ir pas mus, nors sakoma, kad ji tik gilės. Bet ar galėjo būti kitaip? Perdaug žmonės sumaterialėjo, skubėjo, dažnai pamiršdami šalia esančius artimus žmones. Kitaip tariant, žmonės susvetimėjo, drįstu pasakyti - nužmogėjo. Kaip bebūtų gaila, bet juk gyvenimas tik duotas vieną kartą, tad kodėl daugiausia vertinama tai, kas įkainuojama? O geras žodis, atjauta nustumiama lyg į antrą planą...
Todėl labai džiaugiuosi supratusi, jog draugauki.me lankosi nuoširdūs, geri žmonės, kurių gražios sielos nepakeis joks sunkmetis. To visiems labai linkiu!!!
Draugauki.me forumas » Aktualijos
Ar krizė pakeis žmones?
(19 atsiliepimų)-
danguole
Narys
Parašyta prieš 2 metai # -
Danguole, labai reikalingą ir įdomią temą atidarėte. Aš Jums pilnai pritariu, kad šios priežastys atvedė į krizę. T.y. pirmiausia žmogiškos priežastys o ne ekonomika kaip tokia.
Žmonės skirtingi. Manau ateityje atsiras ir šioje svetainėje daugiau skirtingų nuomonių. Tikiuosi būsime tolerantiški ir atlaidūs.
Parašyta prieš 2 metai # -
ada
Narys
Kiekvienas reiškiantis savo nuomonę lankytojas, tai mūsų visų bendras turtas. Juk labai svarbu, kad svetainė būtų gyva. Su kiekvienu naujoku atkeliauja puikios temos, įdomūs pastebėjimai, patarimai. Tai atokvėpis mums, atsiradusiems čia truputėlį anksčiau.
Puiki tema. Manau, Danguole, ji ne paskutinė.
Parašyta prieš 2 metai # -
jau buvom gerokai nutrūkę nuo žemės paviršiaus, nuo natūralios gamtos ir jos teikiamų gėrybių...
gal šis laikotarpis sustatys viską į savo vietas? nors padariniai kai kam bus labai skaudūs!Parašyta prieš 2 metai # -
almyra
Narys
Manau visi įstumti į kampą auginsime daržoves, kad turėtumėm kuo prasimaitinti. Na, o krizė, jei ir pakeis žmones, tai mano nuomone tik į blogą, nes įtampa visus daro nervingesnius ir santykiai tarp žmonių tampa sudėtingesni.
Parašyta prieš 2 metai # -
Almyra, o gal kaip tik visi atvirs į draugiškus geruolius - sustosim žmogus prie žmogaus, broliškai pečius suremsim, žiūrėk, jau ir tvirta siena, ir gyvent lengviau!
Parašyta prieš 2 metai # -
danguole
Narys
aš irgi manau, kad daugumą šis sunkmetis gal privers sustoti, apmąstyti, kad ne tik materialiniai turtai neša laimę. Juk kaip svarbus šiltas bendravimas, geras žodis, kurie suteikia žmogui stiprybės, kad ir kas benutiktų
Parašyta prieš 2 metai # -
Krizė labiausiai palies vargšus, nes gali būti laiku neišmokamos pensijos ar atlyginimai, o žmonėms valgyti tai reikia. O turtingieji krizės priedangoje laiku nemokės atlyginimų, o per tą laiką pinigus prasuks bankuose su geromis palūkanomis. Girdėjau, kad netgi p.c. RIMI neišmokėjo darbuotojams atlyginimų, tai šie jau skolinosi iš draugų pragyvenimui. O dar vis nuvertėja vargšų santaupos, laikomos juodai dienai, žinoma, tų, kurie turi. Krizė turtuolių nepakeis.
Parašyta prieš 2 metai # -
Akivaizdi, nors ir liūdna tiesa, Janina.
Parašyta prieš 2 metai # -
almyra
Narys
Norėčiau, kad Danutės žodžiai tiesiai Dievui į ausį. Man taip atrodo, kad žmonės nervingesni tampa, pažiūrėkite aplinkui- jauni, gražūs, o pykčio jau pilni...
Parašyta prieš 2 metai # -
danguole
Narys
per didelis vartotojiškumas, norėjimas visko daug ir iškart lengvai pasiekiamo, pavertė kai kuriuos žmones niurgzliais, nepatenkintais, skubančiais nežinia į kur... yra toks posakis "laimingas ne tas, kuris daug turi, o tas kuriam užtenka"...
Parašyta prieš 2 metai # -
elz
Narys
Reikia patiems norėti keistis, priešingu atveju- niekas nepakeis. O krizė- svarbu jos metu nepalūžti, išlaikyti santykius us brangiais žmonėmis, ir dažniau bendrauti visiems!
Parašyta prieš 2 metai # -
martynaa
Narys
Manau, kad krize veikia visus, dabar ypac daznai zmones tampa skolininkais, nes nebeturi uz ka susimoketi uz paprasciausius kasdienius reikmenis. Lankiausi tokioj duomenu bazej www.cr.lt, o ten vis daugeja neigiamos informacijos.
Parašyta prieš 2 metai # -
danguole
Narys
Na labiausia krizė jau palietė tuos, kurie neteko darbo. Ypač jaunus žmones su mažais vaikais, tikrai labai sunku, netekus darbo
Parašyta prieš 2 metai # -
Baisi ta krizė, bet daugelis pakeičia įpročius ir viskas pasikeičia. Juolab jau reikėjo seniai pastebėti, jog pasaulis labai dinamiškas...
Parašyta prieš 2 metai # -
gal, sakau, į gera pasikeisime...
Parašyta prieš 2 metai # -
Minimalus atlyginimas- tiesiausias kelias į sielos nušvitimą
(Kas autorius nežinau,atsiuntė paštu, patiko)Buvo laikai, kai mano mėnesio pajamos siekė 300 lt. (studijų metai), buvo
laikai, kai jos siekė net šiek tiek daugiau nei porą tūkstančių. Dabar gi
atėjo krizė. O krizės metu eilinis žmogelis daug neuždirbsi... Gal visokie
kostiumuoti klounai iš Gedimino prospekto ir ima dešimtis tūkstančių, gi
tokiems kaip aš, eiliniams žemės kirminėliams lieka minimalūs 800 lt. ant
popieriaus. Bet, prašau, tik nepulkit man reikšti dėl to užuojautos, nes tas
minimalus atlyginimas yra geriausia, kas yra nutikę mano gyvenime. Nes 800
lt. per mėnesį - tai kelias į sielos nušvitimą, į naują pasaulio pažinimą, į
geresnį, prasmingesnį, turiningesnį gyvenimą, kurio nepatirsi uždirbdamas
tūkstančius... Va jums įrodymai:Minimalus atlyginimas mus suartino ir padėjo geriau pažinti vienas kitą.
Gaudami tūkstančius, aš ir mano antroji pusė, grįžę po darbo vis kalbėdavom
apie pinigus. Kiek tą ar kitą mėnesį uždirbsim, kokius gausim "bonusus", kur
juos išleisim. Kalbos vis sukosi apie litus, ir vis trukdė geriau vienas
kitą pažinti. Dabar, kai abu gaunam minimumus, apie pinigus nebekalbam.
Kokia prasmė kalbėti apie tai, ko nėra? Atlieka marios laiko diskusijoms
apie politiką, kultūrą ir meną.Minimalus atlyginimas padarė mane doresniu.
Kai kišenėj šlamėdavo koks tūkstantėlis, velnias galvon vis grūsdavo nedoras
mintis - "Gal kada ištrūkt kur su draugeliais, pabaliavot kaip reikiant
kokioj pirtelėj su mergom?.." Minimalus atlyginimas išvadavo mane nuo
mąstymo apie tokias niekšybes. Kur gi aš važiuosiu, kai kišenėse vienas po
kito siaučia "Anatolijai", ir kokia svetima merga kreips dėmesį į šūdelį,
dirbantį už 800 lt. ant popieriaus?Minimalus atlyginimas padėjo tapti patriotu ir lietuviškos pramonės rėmėju.
Gaudamas tūkstančius gėriau prancūziškus vynus ir visokius hainekenus.
Dariau blogą darbą - nerėmiau savo šalies gamintojų. Minimalus atlyginimas
padėjo tą klaidą suprasti. Dabar aš pasitaisiau. Lyg rūkas nuslinko nuo akių
ir pamačiau, kad lentynos lužte lūžta nuo šaunaus vyno mielais tautiškais
pavadinimais - "Klumpės", "Nemuno Vingis", "Žara". "Gojus". O jau tas jo
gardumas ir įvairumas - ir žemuogių, ir aviečių, ir obuoliukų ir visokių
kitokių, net išrankiausiems gurmanams įtinkančių skonių. Ir, svarbiausia,
pigu! Nereikia nė dešimties litų, kad grįžčiau namo tvoras ramstydamas ir
kaimynų šunis lodydamas.Minimalus atlyginimas padėjo man užmegzti daug naujų šaunių pažinčių.
Vos tik iš lentynos nutveriu "Nemuno vingio" ar "Žaros" butelėlį, tuoj pat
šalia išdygsta koks nors susidraugauti pasiryžęs, seilę varvinantis
žmogelis. Ir kaip nepasidalinsi su juo šita Dievo ir Lietuvos vyndarių
dovana? Taip ir mezgasi naujos pažintys, taip plečiasi pažįstamų ratas.
Svarbiausia - visi jie patyrę minimalaus atlyginimo nušvitimą, visi žino
tikrąją gyvenimo prasmę ir vertę. Gi draugai, o ne pinigai daro žmogų
laimingu. Vienas malonumas kartais pasisėdėti su jais, pasimėgauti kokiu
žemuogių skonio vyneliu, padiskutuoti apie politiką, prieiti išvados, kad
visą valdžią reikia tremti pas baltas meškas, o paskui, išsiaiškinus, kad
viens kitą labai gerbiam, patraukti namo. Mano moteris sako, kad po tokių
pasisėdėjimų nuo "rašalo" aš labai smirdžiu ir ima mėlynuoti mano nosis.
Tyliu ir nieko jai nesakau. Argi jos vargšei moteriškai galvelei suvokti,
kad kvapas sklinda dėl to, kad dūlėja senasis, sumaterialėjęs mano vidinis
"aš", o nosis keičia spalvą todėl, kad pamažu tyrumu, mėlynumu ima nušvisti
mano vidus, mano siela?..Minimalus atlyginimas pažadino manyje kulinarijos genijų.
Gaudamas tūkstančius nesivarginau sukti galvos dėl maisto gaminimo ir
plušėti virtuvėje. Valgiau kavinėse, pirkau iš prekybcentrių pusgaminius.
800 lt. per mėnesį atpratino mane nuo šito kvailo įpročio. Dabar su malonumu
plušu prie puodų. Niekada nebūčiau patikėjęs, jog galima visko tiek
prisigaminti iš bulvių. Jei taip ir toliau - po poros metų galėsiu išleisti
knygą "Krizės meto virtuvė. Patiekalai iš bulvių ir kruopų". Na, kokią poros
tomų...Minimalus atlyginimas pažadino manyje meilę žemei ir žemdirbystei.
Kai kišenėj šlamėjo pinigai, nemąstydamas leidau juos visokioms nitratais ir
chemikalais prifarširuotoms daržovėms. Dabar, kuo toliau tuo labiau jaučiu
meilę augalininkystei. Koks tikslas mokėti žvėriškus pinigus už šviežių
svogūnų laiškų pundelį, jei galima įmerkti svogūno galvą į vandens stiklinę
ir po kiek laiko mėgautis ekologišku produktu?.. Jau tvirtai žinau, kad
atėjus pavasariui čiupsiu lopetą, pusmaišį bulvių ir lėksiu jų kavoti
buvusio žolynėlio vietoje. O rudeniui atėjus, kai visi kiti toliau sėkmingai
nuodysis pirktomis nitratinėmis bulvėmis, aš, patyręs minimalaus atlyginimo
nušvitimą, džiaugsiuos nuosavu ekologišku derliumi.Minimalus atlyginimas man padėjo atrasti nuostabius "Optima linijos" ir "
PŽRN (Praktiški žmonės renkasi Norfą) produktus.Buvo laikai, kai žiūrėdamas į prekių lentynas akimis ieškojau brangesnių,
išreklamuotų, atseit kokybiškų produktų. Ech tas mano naivumas. Tada aš dar
nesuvokiau - kad geriausiems dalykams reklamos nereikia. Jų vardas kalba
pats už save. Pavyzdžiui, koks tikslas mokėti žvėriškus pinigus už firminį
kečiupą, jei pradarius jo butelį reikia kankintis jį kratant į lėkštę?
Optimalusis tokių problemų nesukelia. Tik paversk indelį - pats išteka lauk.
Koks tikslas brangiai mokėti už visokias išreklamuotas valymo priemones, jei
pačios geriausios kainuoja vos porą litų. Va pirkau optimaliųjų šveitimo
miltelių. Ir supratau, kad jie tikrai pateisina savo vardą. Užpili jų ir
šveiti, šveiti, šveiti... Koks tikslas mokėti 10 ar 20 litų už nediduką
šampūno buteliuką, jei už tris litus gali nusipirkti visą litrą šaunaus,
dilgėlėmis kvepiančio produkto? Mano moteris sako, kad jai nuo visų šitokių
dalykų skirsta ir pleiskanoja oda, lūžinėja plaukai. Nesakau jai nieko. Argi
jos vargšė moteriška galvelė gali suprasti, kad taip ir turi būti? Juk čia
lupasi senoji, sumaterialėjusio žmogaus skūra. Ateis diena, kai iš jos
išsiners naujas, minimalaus atlyginimo nušvitimą patyręs kūnas.Minimalus atlyginimas padarė mane tikru vyru.
Gaudamas tūkstančius, lyg koks kvailys leidau pinigus visokiems
pederastiškiems išmyslams - kvepalams, losjonams. Pinigai akino mane, ir
niekaip negalėjau suprasti senos statybininkų tiesos, kad tikras vyras turi
skleisti Dievo ir gamtos jam dovanojamą kvapą. Dabar aš patyriau
atsivertimą. Nebeperku viso šito mėšlo, o pokyčiai į gerą - akivaizdūs. Kad
ir kiek anksčiau purkšdavausi, šlakstydavausi, mano antroji pusė apie kvapus
nieko nekalbėdavo - leidau pinigus, o rezultato jokio. Gi dabar, vos tik
pakeliu ranką, ji sako, kad mano pažasties kvapas verčia ją iš koto. Koks
vyras nesvajoja vienu rankos mostu užburti moterį taip, kad tai iš po kojų
pradėtų slysti žemė?..Minimalus atlyginimas man padėjo atrasti lietuviškosios muzikos aukso
klodus.Iki patirdamas nušvitimą mokėjau šimtus litų tam, kad pamatyčiau visokius
nežinia ką dainuojančius svetimšalius. Mokėjau aš, mokėjo valdžia, o
dvasingesni nė vienas netapome. Dabar gi atradau šaunią lietuviškąją muziką.
Va kitą mėnesį į miestelį atvažiuoja Kučinskų Edmundas su savo broliu. Ir jų
skleidžiama kultūra prieinama kiekvienam - vos 12 litų už galimybę pamatyti
šaunųjį duetą. Ir kaip žmogus gali neiti, jei jie dainuoja visiems,
patyrusiems minimalaus atlyginimo nušvitimą: "Laimės žiburys sužibo man ir
tau... Aš stebiuosi kokį lobį atradau..."Minimalus atlyginimas mane suartino su giminaičiais.
Buvo laikai, kai vaikydamasis ilgesnės kapeikos pamažu pradėjau tolti nuo
savo giminaičių. Tai dirbdavau savaitgaliais, tai drybsodavau lovoje,
įsitikinęs, kad po sunkaus darbo nusipelniau poilsio, o ne giminių lankymo.
Minimalus atlyginimas atvedė į doros kelią - dabar dažnai važiuoju į kaimą
pas gimines, nes žinau, kad ten nemokamai gausių kokį kiaušinį, puslitriuką
medaus, trilitrį raugintų kopūstų, o jei pataikysiu ant kiaulės pjovimo -
tai ir gabalą šviežios mėsytės.Minimalus atlyginimas man padėjo atrasti gamtos pažinimo džiaugsmą.
Gaudamas didelius pinigus galvojau, kad grybai būna dviejų rūšių -
pievagrybiai, arba gerb. Viktoro gamykloje į stiklainius sugrūsti kelmučiai.
800 lt. į mėnesį man padėjo suprasti, kad mūsų šalies miškuose auga
nesuskaičiuojama galybė pačių įvairiausių grybų. Kam mokėti pinigus už tai,
ką motina gamta miškuose dovanoja nemokamai? Rudenį nuvažiavau į mišką ir
prisirėžiau pilnus kibirus rudų, geltonų, raudonų šitų gamtos dovanų.
Nuvaliau, susūdžiau. Dabar valgom. Mano moteris keikia mane, mat jų
pavalgius vis paleidžia vidurius. Sako, kad aš, asilas, pririnkau šungrybių.
Nieko jai nesakau. Argi jos vargšei moteriškai galvelei suprasti, jog
viduriuojam dėl to, kad mūsų kūnai atsipalaiduoja pagaliau išsivaduodami iš
materializmo pančių...Minimalus atlyginimas man padėjo atrasti tranzavimo džiaugsmą.
Uždirbdamas tūkstančius nesukau galvos dėl kelionių. Reikėjo važiuoti -
nemąstydamas sėsdavau į mašiną ir važiuodavau. Minimalus atlyginimas man
dovanojo kelionės džiaugsmus, apie kuriuos anksčiau net nepagalvodavau -
dabar prireikus kur nors nuvažiuoti aš tranzuoju. O tranzavimasdovanoja
nuotykius ir naujas pažintis. Va neseniai iš Vilniaus mane vežė stambus,
didelį naują Mersedesą vairuojantis vyrukas. Aš jam pasakojau apie
minimalaus atlyginimo džiaugsmus, apie tai, kaip jis suteikia galimybę
mėgautis gamta. Kažkur ties Ukmerge jis, matyt išreikšdamas supratimą,
uždėjo savo ranką man ant šlaunies ir pasiūlė nusukti nuo magistralės,
pasigrožėti mišku. Atsakiau, kad dabar žiema, kad ten grožio dabar mažoka.
Apsikeitėm numeriais ir sutarėm, kad važiuosim grožėtis pavasarį, kai pražys
žibutės.Minimalus atlyginimas man padėjo atrasti Dievą.
Uždirbdamas tūkstančius visiškai buvau apleidęs savo sielos reikalus. Į
bažnyčią, nevaikščiojau, išpažinties neatlikinėjau, nesimeldžiau, nes buvau
įsitikinęs, kad tai senų davatkų pomėgiai. Dabar viskas kitaip. Kas
sekmadienį einu į bažnyčią, visas mišias klupiu ant kelių ir karštai
meldžiuosi prašydamas Dievo suteikti man stiprybės, išmonės ir valios
pragyventi už 800 lt (ant popieriaus) per mėnesį.Minimalus atlyginimas man dovanojo laisvę.
Gaudamas tūkstančius vis galvojau, jog laikas imti iš banko paskolą, pirkti
butą, naują mašiną ir gyventi kaip ir visi kiti. Minimalus atlyginimas mane
iš tų kvailų idėjų išvadavo, nes bankai su tokiais kaip aš neprasideda.
Dabar suprantu, kad mintys apie paskolas buvo mintys apie savęs parsidavimą
į 30-40 metų trunkančią baudžiavą. Taigi, 800 lt per mėnesį man dovanojo
laisvę...Minimalus atlyginimas man padėjo suprasti lietuviškosios poezijos prasmę.
Tik pradėjęs gauti 800 lt. į mėnesį, suvokiau, ką iš tiesų galvoje turėjo
lietuviškosios poezijos klasikas Jonas Mačiulis Maironis, savo eilėse
sakydamas "Lietuva brangi, mano tėvyne"Minimalus atlyginimas man padėjo atrasti tėvynės pažinimo džiaugsmą.
Uždirbdamas tūkstančius vis galvojau, jog atostogoms reikėtų palėkti kur
nors į Egiptą, Italiją ar Prancūziją. Laimei, dabar aš išsivadavau iš tų
eretiškų minčių. Kaip gi gali, žmogau, važiuoti lankyti svetimų kraštų, jei
tavo gimtinėje dar tiek nematytų vietų? Kaip gali ramiai žingsniuoti Romos
ar Kairo gatvėmis, jei tavo pėda dar nejautė Luokės, Linkuvos, Biržų ir
daugybės kitų gimtinės miestų ir miestelių grindinio? Kaip gi gali lankyti
išblizgintus Paryžiaus rūmus, jei savoje šalyje šimtai senovinių dvarų?..
Paryžiaus rūmai nenugriūs, prancūzai, juos prižiūri, tad bus galima
nuvažiuot ir ateityje. O va tėvynės dvarus reikia skubėt lankyti, nes gi
greitai nebeliks į ką žiūrėt...Minimalus atlyginimas man sugrąžino sporto aistrą.
Buvau ir esu ištikimas Žalgirio gerbėjas. Och, kaip rėkdavau ir šaukdavau iš
džiugesio kai jie smeigdavo tritaškius Europos grandams. Dabar gi
televizorius jų neberodo, ir aš netekau vieno iš didžiausių gyvenimo
džiaugsmų. Laimei, minimalus atlyginimas man sugrąžino aistrą - dabar kas
sekmadienį, visas drebėdamas iš jaudulio ir nuo svajonių apie aukso puodą,
kaip ir dar milijonas nušvitusiųjų, braukau olimpinės loterijos skaičiukus.
Aistra kamuoliui sugrįžo. Och kaip šaukiu ir keikiuosi, kai pasišokinėdamas
iškrenta žalias kamuoliukas, nors man truks plyš reikėjo juodo...Dar daug ko galėčiau prirašyti apie naują gyvenimo pažinimą. Bet turiu
bėgti. Norfa paleido PŽRN duoną po 0.98 lt. ir pomidorus po 2,99 lt. Bijau,
kad apie tai sužinos ir kiti patyrę minimumo džiaugsmą, ir iki vakaro gali
nieko nelikti....Taigi, brangieji, jei jums užteko kantrybės perskaityti viską, ką surašiau,
manau supratot, kad neverta važiuoti į Tibetą ar Indiją ir ten blaškytis
ieškant sielos nušvitimo. Apsidairykit, jis čia pat, šalia Jūsų - vos už 800
lt. per mėnesį...Parašyta prieš 2 metai # -
http://auksinevarpa.blogas.lt/minimalus-atlyginimas-tiesiausias-kelias-i-sielos-nusvitima-130.html
jau pora mėnesių šis straipsnis skraido internete kaip gerokai užsitesęs pavasaris...
autorius ir moralinės kompensacijos gali paprašyti
Parašyta prieš 2 metai # -
danguole
Narys
Na aš tai nebuvau skaičius, perskaičiau dabar, labai patiko:)Ačiū už tai Benui!
Taip viskas argumentuotai pagrįsta, kad nei pridursi, nei atimsi...
Parašyta prieš 2 metai #
Užsiprenumeruoti temą RSS formatu.
Atsiliepimai
Prašome prisijungti kad parašyti atsiliepimą.