Apie krizę šmaikštuoliai anekdotų prikūrė... Kai pasiklausai, kažkaip dusliau nusikvatoji... Artėja spalio pabaiga. Jokio noro juoktis... mintys vis niūresnės... nuo kurio ilaidų straipsnio pirmiausia nukirpti? Raminuosi - spalis menkniekis, jis tik karpinio pradžia. O kai neliks nuo ko nukirpti... Ką daryttttttttttttttttt? ai, Radži kito mėnesio pradžioje koncertuos, gal jis jau bus sužinojęs... pritaikyčiau patyrimą. Tik ar pavyks iki jo prasisprausti???
Draugauki.me forumas » Pensija
ar imanoma pragyventi is pensijos
(81 atsiliepimų)-
Ada
Narys
Parašyta prieš 9 menesiai # -
Ada,atsakau-ir toliau visus mylettttttttt!
Parašyta prieš 9 menesiai # -
dukatas
Narys
Parašyta prieš 4 menesiai # -
onute3
Narys
Aš ir vel destau savo pamastymus.Turiu gera pažįstama jau 66 metų. Ir dirba gauna ir atlyginima ir pensiją. Tai kodel jai neiti į pensija ir leisti dirbti jaunimui.Čia ne tik valdžia kalta ir mes kartais nepamastom apie tai Man atejo laikas į pensiją aš ir išejau ir nesigailiu.Žinoma sunku tiems kurių mažos pensijos ,bet ir mano nedidelė.
Parašyta prieš 4 menesiai # -
Ar įmanoma pragyventi iš pensijos? Viskas įmanoma- nieko nevalgyk, nekvėpuok, už butą susimokėk būtinai,nereikės tualetinio popieriaus, palauk vasaros, bus grybų (jei dar galėsi paeiti),, prisirink, apsinuodyk ir bus gana. Nebekvėpuok tada. Aišku, juodas jumoras, bet juk taip yra, nepergyvenkit, anam gyvenime bus geriau. Aš juo tikiu, kad TEN kažkas yra. Atia, senjorai, džiaukimės, ateina pavasarėlis, tuoj gegutės kukuos kū kū kū kū.pagarbiai
Parašyta prieš 4 menesiai # -
Joana
Narys
Elenai,
tikiu ir aš, kad aname gyvenime bus geriau,( bent jau tuo norisi tikėti), tik kirba kažkokia išdavykiška mintis, kad gal būt ir ten yra lygus ir lygesni. Nesenai skaičiau internete,apie pakrikštytą iki gyvos galvos nuteistąjį, ( jei neklystų rodos Gaidjurgį,o gal ir kita pavardė), kuris yra atėmęs ne vieną gyvybę. Bet gavus krikšto sakramentą, visos nuodemės padarytos iki krikšto yra atleidžiamos.Tai va dabar įsivaizduoju, kaip kokia moteriškė visą gyvenimą dirbdama keliose darbuose, nenueidavo bažnyčion išklausyti mišių sekmadieniais, nes tiesiog per darbus nespėdavo, na ir šiaip neesame nenuodėmingi,(juk ir šventieji per dieną 12 kartų nusidėdavo) visokių nuodėmėlių prisirenkam. Tai štai tas žmogžudys, gavęs kalėjime krikšto sakramentą gali būti užtikrintas dėl vietos danguje (nes dabar iki gyvos galvos nuteistas, padaryti nuodėmių tiesiog neturės galimybės), o va šitoji moterėlė tai jau klausimas kur papuls. Na aišku, mes visi tikimės dievo gailestingumo ir teisingumo, bet juk yra pasakyta, kad ,,kam atleisite jus čia - žemėje (t.y. kunigai), tam ir bus atleista''.
Na štai ,kaip sakoma kad ,,man jau žemė obuoliais kvepia", o dar tokios ereziškos mintys į galvą lenda. Gal ir nelystų jei čia, šioje ašarų pakalnėje būtų daugiau teisingumo, bet dėja jo trūksta ne tik iš pasaulietiškos valdžios, bet kartais ir iš dvasiškos.Parašyta prieš 4 menesiai # -
Stasys
Narys
Reikia atgaivinti ir dejones.
Aš vis pagalvoju, o kaip žmonės išgyvendavo,
kai jokių pensijų niekas nežinojoParašyta prieš 1 mėnuo # -
Gera mintis. Kita vertus, norint išgyventi iš pensijos reikia gerokai pasukt galvą. O jeigu pasukioji ir išgyveni. Reiškia įmanoma.
Pinigai visuomet atpalaiduoja mąstymą ir protą. O ar tai gerai?
Parašyta prieš 1 mėnuo # -
gerchardas
Narys
O man pinigai, kažkodėl ,neatpalaiduoja proto, šiek tiek atpalaiduoja mąstymą, o labiausiai atpalaiduoja piniginę.
Parašyta prieš 1 mėnuo # -
Labai geri pastebėjimai, Gerchardai. Pralinksminot :DD
Piniginę tai tikrai atpailduoja, o jeigu protas sugeba išlikti ramus ir sveikas, tai labai geras pliusas.
Parašyta prieš 1 mėnuo # -
Stasys
Narys
Na broliukai, judu pinigėlio nemokate prisijaukinti.
Šimtinės blaknotą reikia glostinėti tol, kol jis pasilieka delne.Aš dar prisimenu laikus, kai pragyvendavom visai be pinigo.
Tik paraitodavom kelnių kalaškas, pasispjaudydavau padus,
ir bėgte į darbą, už kelių kilometrų, šienaudavom, rugiapjūtė,
ir t.t. Tik dirbdavom visiškai dykai ir valgyti turėjom.
Taip, pokaryje, duonelė buvo iš dirsių ir drebulinių pjuvenų
kepama. Ji sprangi ir daug nesuvalgysi, užtat šaltinių
vandenėlis skaidrus, skaidrus buvo.Parašyta prieš 1 mėnuo # -
Patiko man Stasio pamastymai.
Parašyta prieš 1 mėnuo # -
gerchardas
Narys
Stasio pamastymai gali sukelti užuojautą ,gailestį kad teko patirti vargo( kaip ir daugeliui mūsų) ir tai negali patikti.Manau kad patikti turi (bent man) Stasio subtilus jumoras, jo gebėjimas kasdienybę pateikti poetiškai.
Romai, nesuprask klaidingai ,čia ne priekaištas tauParašyta prieš 1 mėnuo # -
Priekaistus maloniai priimu,tik as cia izvelgiau ne jumora,o gyvenimo pamoka.Kol yra duonos ant stalo galima dziaugtis ne tik saltinio vandeneliu.Ko ieskome tuo ir gyvename.
Parašyta prieš 1 mėnuo # -
Stasys
Narys
Vyručiai, nebandykite rautis kudlų, o
geriau paskaitykite Pranckynės Respubliką.
Ji parašyta biogtafiniu pagrindu, o tie žmonės dar gyvi.
Tada tikrai suprasite, kaip pokaryje žmonės gyveno.Parašyta prieš 1 mėnuo # -
Man rodos ir Romas ir Gerchardas teisūs. Kuomet pasakojimas gerai sudėliotas ir interpretacijų įvairių gali atsirasti. Be abejo, išmoko žmonės vertinti mažus ir paprastus dalykus. Bet kad sunku buvo tai irgi tiesa.
Parašyta prieš 1 mėnuo # -
Joana
Narys
Mielas ponai Stasy, čia manau yra daugumas, kurie prisimena pokario metus ir duoną su dirsėmis ir darbą kolūky , kur už darbadienius gaudavo gramus dirsėtų rugių, ir duokles, kur reikėdavo atiduoti valstybei paskutinį pieno lašą, nutraukiant jį nuo išalkusių vaikų, ir valstybinių obligacijų lakštus, kuriuos turėjai pirkti ar nori ar nenori. Atsimenu, kad vos tik pavasariui praaušus eidavom prie Nevėžio upės rinkti vos iš žemės lendančiąs rūgštynes, o moterys prisikrovę maišus tų rūgštynių eidavo pėsčiomis 26 kilometrus į Kauno turgų parduoti.Sunkūs buvo metai ir mieste ir kaime, bet tai buvo pokario metai, o kuom dabar , praėjus tiek metų po karo ir jau bent kiek atkūrus ir pramonę ir žemės ūkį, pateisinti tą tokį nuosmūkį.Lietuva žemės ūkio produktais , pagal gamtines sąlygas tikrai gali apsirūpinti vaisiais ir daržovėmis. Bet šiandien nuėjus į parduotuvę matau ne tik subtropinių kraštų vaisius, bet ir morkas, bulves, obuolius, net svogūnus ir krapus atveštus iš už šimtų ar tūkstančių kilometrų arba dantų krapštukus (paprasti pagaliukai)atveštus iš Kinijos, ne kokios mintys lenda į galvą. O dar kai pravažiuoji per Lietuvėlę ir matai laukus apaugusius ūsnynais, apleistus sodus, sugriūvusiąs fermas, tuščias sodybas, apleistas gyvenvietes, nenoromis prisimeni prieš kokius 25 metus karvių bandas pievose, apsėtus laukus, gyvenvietes boluojančias naujais namais, neuždaromas mokyklas, ligonines, vaikų darželius, kultūros namus, o statomus.
Kažkur padarėm didelių klaidų, bet niekaip ir niekas to pasakyti nenori ir niekas neprisipažins klydęs.
Išsibarstė, išvažinėjo po užsienius mūsų vaikai ir artimieji, ne todėl, kad nemylėtų savo Tėvynės, o dėl to ,kad Tėvynėje negali išmaitinti savo vaikų. Mes dar gaudami pensijas šiaip taip laikomės, bet ką daryti mažesniame miestelyje gyvenančiom jaunom šeimom ir auginančiom vaikelius, ar turinčiom vaikus kurie studijuoja?
Socialinė atskirtis didžiulė, per 20 metų saujalė milijonierių ir tikriausiai apie pusę milijonų emigravusių,apie trys šimtus tūkstančių bedarbių ir šimtai tūkstančių balansuojančių ant skurdo rybos.Tai ne pokario metai ir to taip lengvai pateisinti negalima, o be to aš nenoriu, kad mano vaikai ieškotų laimės užsienyje, užtenka ir to, kad didelė dalis artimų giminaičių blaškosi po platų pasaulį.
Truputi vilties suteikia gerbiama prezidentė, gal po truputi išbrįsime, gal.....Parašyta prieš 1 mėnuo # -
Ada
Narys
Stasiui dėkoju už tai, kad Jūs čia atėjote, sujudinote tinklapį. Suspėjate apibėgti daugelį temų ir visur norisi su Jumis diskutuoti. Aišku, labiausiai mums karo ir pokario vaikams.
Visi mes ateiname iš savo vaikystės. Po to, augame tobulėjame, prisitaikome...
Kai man daug, idomiai ir vaizdingai pasakodavo močiutė, aš jai netrukdydavau. Man, tada dvidešimtmetei, rūpėjo kiti dalykai, o tai kas vyko praėjusio šimtmečio pradžioje, netgi karas buvo lyg tai pasaka...Išties sunku suprasti tai, ko pats nematei ir nepajutai. Bet yra dalykai, kurie greit perkandami. Nuo tėvų laiku paimto diržiuko niekas negelbėjo, apie jokias vaikų teises nebuvo kalbos. Darbu ir tėvų pavyzdžiu buvome auklėjami. Negirdėjau aš močiutės pasakojimų, bet žinojau, kad reikia gerbti vyresnį žmogų. Su didžiausia pagarba man vaikui buvo kalbama apie mokytoją, gydytoją ... Neturėjome žaislų, bet išugdėme fantaziją ... ir t.t.
Dabar turime daug. Sėdžiu šit, baksnoju vienu pirštu ir kalbuosi... su visais, kas panorės skaityti.
Bet kiek mes netekome... Kada įvyko tas lūžis... Kodėl kaimynas kaimynui be užmokesčio nepadeda, kodėl keistuoliais laikomi visuomenininkai, o ir jų tarpe gausu mėgėjų juodus darbus kitam sumesti, sau nuopelnus prisisegti... Kodėl, kodėl, kodėl? Ar ne todėl, kad susidomėję blizgučiais, pamiršome ką sakė tėvai - vaikai, ant svetimo gero sau laimės nesukursit...
Ačiū, Stasy, už tai, kad neišlaikė ir savo mintis išdėstė Joana. Viską, ką ji pasakė aš galiu tik paantrinti. Ačiū Jums, Stasy, kad neišlaikė ir prakalbo daug patyręs paslaptingasis žemaitis Juozas. Ačiū visiems, kas neabejingi tam kas paskutiniu metu vyksta Lietuvoje... Negi mūsų balso neišgirs žmonės, kurie sėdi prie skirstymo katilo? Turi būti ir ten pokario vaikų ir šviesių galvų. Mes tiek nedaug prašome - LEISKITE IŠGYVENTI IŠ PENSIJOS.
Parašyta prieš 1 mėnuo # -
Is pensijos isgyventi imanoma,kitaip jau butume anapily.Koks tas gyvenimas-tai kitas klausimas.Bandau dziaugtis tuo,kas nekainuoja.Aplinkui tiek daug grozio:ir jazminai beldziasi i langa,ir naujos dainos skamba...
Parašyta prieš 1 mėnuo # -
Ada
Narys
Romuk, esi visiškai teisus - jokių abejonių, mes tikrai išgyvensime, nes esame visko ragavę... ir kurie tolėliau pasivažinėjo, ir kurie nuo mažens dirbome juodus darbus, kad tik soti senatvė būtų. Nereikia mums tų milijonų, bet labai skaudu žiūrėti į senučiuką, kuris neišgali sau skanesnio kasnio nusipirkti. Galima kaltinti vaikus, kad nepadeda, bet jie taipogi sunkiai verčiasi.
Didžiulė socialinė atskirtis - štai kas baisiausia. Aš nekalbu apie žmones, kurie tingi ieškoti išeities, aš kalbu apie tvarkingai gyvenančias šeimas. Apie šeimas, kurios kelis kartus apgautos... Aš ne apie savo bėdas kalbu, o apie visus paprastus kaimo ir miesto žmones. Ne prastus, o paprastus!
Parašyta prieš 1 mėnuo # -
Ada
Narys
Įsijaučiau šį rytą į pokalbius su draugais, o prieš išjungdama kompiuterį, žvilgtelėjau į el.pasta. Perskaičiau laišką skaidrėje. Pagalvojau. Nusiraminau.
Paulius, be galo nusiminęs, liūdnu veidu, užėjo į kavinę išgerti kavos ir susitiko savo pažįstamą Karoliną. Baisiai prislėgtas išklojo jai visus savo rūpesčius: nesiseka darbas... trūksta pinigų... susipyko su savo mergina...Atrodo, kad viskas jo gyvenime ritasi į bedugnę...Karolina atsidarė piniginę, ištraukė 50 eurų banknotą ir tarė:
- Nori šių pinigų?
Paulius, truputį pasimetęs, atsakė:
- Žinoma, Karolina. Kas nenorėtų 50 eurų?
Tada Karolina paėmė banknotą, tvirtai sugniaužė jį rankoje ir padarė iš jo mažą kamuoliuką. Rodydama suglamžytą kamuoliuką Pauliui, dar kartą paklausė:
- O dabar dar nori?
- Karolina, nežinau, ką Tu sugalvojai, bet tai vis tiek yra 50 eurų. Žinoma, kad paimsiu juos ir tokius, jei tik man duosi.
Karolina ištiesino banknotą, numetė ant žemės ir negailestingai sutrynė bato padu, po to pakėlė jį purviną ir suglamžytą.
- Vis dar jo nori?
- Klausyk, Karolina, aš vis dar nesuprantu, kur Tu lenki, bet tai vis tiek išlieka 50 eurų banknotas,ir kol jo nesuplėšysi, jis tebeturi savo vertę...
- Pauliau, turi žinoti, kad netgi jei kartais kas nors nepasiseka kaip Tu norėtum, netgi jei gyvenimas Tave suriečia į ragą, Tu vis tiek pasilieki toks pat vertingas, kaip buvai iki tol... Turi savęs klausti, kokia Tavo tikroji vertė, o ne kiek esi sutryptas tuo momentu.
Karolina padėjo suniokotą banknotą ant stalo šalia Pauliaus ir šypsodamasi tarė:
- Paimk jį, kad prisimintum mūsų pokalbį kai jausiesi blogai arba kad padėtum draugui atsidūrusiam nelaimėje... Bet lieki skolingas man naują 50 eurų banknotą...
Pabučiavusi jam į žandą, Karolina nuėjo durų link.Kiek kartų esi suabejojęs savo verte?
Dabar gerai pasuk galvą.
Pamėgink atsakyti į šiuos klausimus:
1 – Išvardink 5 turtingiausius pasaulyje žmones.
2 – Išvardink 5 paskutiniąsias konkurso Mis Visata nugalėtojas.
3 – Išvardink 10 Nobelio premijos laureatų.
4 - Išvardink 5 paskutinius Oskaro premijos laimėtojus už geriausią vyro/moters vaidmenį.
Kaip sekasi?
Nekaip?
Nesielvartauk. Niekas iš mūsų neprisimena vakarykščių laimėtojų.
Aplodismentai nutyla!
Trofėjai apsineša dulkėmis!
Nugalėtojai užmirštami!Dabar atsakyk į šiuos klausimus:
1 – Išvardink 3 daugiausia Tau davusius mokytojus arba dėstytojus.
2 - Išvardink 3 draugus, kurie Tau padėjo sunkiu metu.
3 – Pagalvok apie keletą žmonių, kurių dėka Tu pasijutai laimingas.
4 - Išvardink 5 asmenis, su kuriais Tau gera būti kartu.
Kaip sekasi?
Geriau?
Tavo gyvenimui svarbūs ne tie žmonės, kurie turi geriausias rekomendacijas, daugiausia pinigų ar yra laimėję garsiausias premijas...bet tie, kurie rūpinasi Tavimi, kurie yra šalia, kai Tau jų reikia. Pamąstyk dar akimirką. Gyvenimas yra labai trumpas! Kuriame sąraše esi Tu? Nežinai?.. Leisk man Tau pagelbėti: tikriausiai nesi tarp įžymybių, bet tikrai esi tarp tų, kuriuos aš prisimenu, nes siunčiu Tau šį laišką!!!Prieš keletą metų Sietlo Paraolimpinėse žaidynėse devyni atletai su fizine arba protine negalia išsirikiavo prie starto linijos 100 metrų bėgimui. Po startinio šūvio prasidėjo lenktynės. Ne visi bėgo greitai, bet visi norėjo pasiekti finišą ir laimėti. Bėgdamas vienas vaikinukas pargriuvo ant asfalto, apsivertė kūliais ir pravirko. Kiti aštuoni išgirdo jo verksmą. Jie sulėtino žingsnius ir atsigręžė. Tada sustojo ir sugrįžo atgal... visi iki vieno... Viena mergina su Dauno sindromu atsisėdo šalia verkiančio vaikino, pabučiavo jį ir paklausė: “Ar dabar jautiesi geriau?” Tada visi devyni apsikabino ir nužingsniavo prie finišo linijos. Visi stadione atsistojo, ir keletą minučių aidėjo griausmingi plojimai. Ten dalyvavę žmonės iki šiol tebepasakoja apie tai. Kodėl? Todėl, kad giliai savo širdyje žinome, jog gyvenime ne tiek svarbu ką nors laimėti sau. Šiame gyvenime yra svarbu padėti kitiems laimėti... kartu su mumis, net jeigu dėl to reikėtų patiems sulėtinti bėgimą ar pakeisti kryptį...
Jei kam nors nusiųsi šį laišką, gal pavyks pakeisti savo ir dar kieno nors širdį...
“Žvakė nieko nepraranda, kai nuo jos uždegama kita žvakė”.
Tai kaip pasielgsi?!?Siunčiu šį laišką jums visiems.
Parašyta prieš 1 mėnuo # -
Stasys
Narys
KAS ČIA PER SMEGENU PLOVIMAS, nieko nesupratau,
ko pasinokyti iš šio rašinio. Galbūt tai bandymas testuoti
smegenis, ne daugiau,Parašyta prieš 1 mėnuo # -
Joana
Narys
Šį laišką aš esu skaičiusi, o moralas jame yra tas, kad jeigu buvusios ir esamos vyriausybės ir seimas elgtusi taip, kaip pasielgė tie devyni atletai turintis fizinių ir protinių negalių iš Sietlo paraolimpinių žaidynių, tai šiandien nebūtų taip sunku pakelti bet kokią ekonominę krizę.Nebūtų tokio mąsto korupcijos, kontrobandos,tokios betvarkės visoje teisėsaugos sistemoje.Nebūtų ir tokios socialinės atskirties ir prie valstybės vairo ir seime darbuotusi pasišventę, iš idėjos dirbantis, o ne prisibrovėliai prie lovio, kurių vienintelis tikslas - sau nauda.Nereikėtų nei signatarų rentų, nei žemės sklypų gautų už padėtą parašą po nepriklausomybės atstatymo akto. Juk Lietuvą gynė visi jos piliečiai ir nė kiek mažiau buvo rizikinga saugoti parlamentą ar televizijos stotį, ar kitus svarbius objektus, kaip sedėti parlamento rūmuose.
Aišku buvo išimčių, buvo pasišventusių žmonių, bet dauguma jų pasitraukė iš politikos.
Ir jeigu būtų laikomasi tos nuostatos ,, kad gyvenime ne tiek svarbu ką nors laimėti sau.Šiame gyvenime yra svarbu padėti kitiems laimėti... kartu su mumis, net jeigu reikėtų patiems sulėtinti bėgimą ar pakeisti kryptį" Įsiklausykite kokia gyli prąsmė glūdi šiuose žodžiose.Parašyta prieš 1 mėnuo # -
Stasys
Narys
Man per sunku virškinti, mano virškinimo organai nusilpę.
Vis žadu atsisakyti, lysti į politiką ir vėl išprovokuoja.
Na ne mergučės, daugiau neišprovokuosita, o tai patampysiu
už kirpčiukų, nes kasų jau judvi neturita.
Geriau sužaiskime pakrūmėse skiniuką. Tai kavonės.
Žinoma, kaip vyrukas, aš eisiu jūsų ieškoti. O kad žinotumėte,
kada jau pradėsiu paieškas, garsiai dainuosiu ir nustosiu.
Duok, duok,
Brangi dūšia,
Obuoliuką, arba griūšę.
Ką pirmą surandu,
Tas eina ieškoti...Štai, prie pat šaknų prilipusi guli Adelė. Ilgokai stebeiliju,
nes ji man jau senokui, kaip patinka. Kai pastebėjo, prispaudžiu
sau prie lūpų pitštą - atsieit tylėk. Adelka supratinga mergaitė,
išgąstingom akim nužvelgė mane ir išlemeno:
- O kur Joana?
- Joanai pasakiau, kad netrukdytų, ir patraukė namų link.
Prisėdau šalimais ir pradėjau šnabždėti į ausiuką, o Adelka
besiklausydama mano pasakų, iš palengvo prigludo prie mano peties.
Abu pajutome besiartinančią audrą. Kai susijungė mudviejų lūpytės,
tik daili pievuė, galėtų papasakoti snulkiau. Bet ar jums reikia
žinoti viską - užteks ir tiek, kad mes draugai ir nesigirsime jums.Parašyta prieš 1 mėnuo # -
Joana
Narys
Ponas Stasy,na gal Jūsų virškinimo organai ir nusilpę truputėli, ko negali pasakyti apie Jūsų kitus organus, jie matomai ne pagal amžių yra tvirtai išsilaikę. O apie kasas tai Jus klystate, mes moterys taip greitai su kasomis neatsisveikinam ir mūsų plykės neblizga saulėje, kaip daugelio dydžiai gerbiamų vyrų.Nors liaudies išmintis byloja, kad ,,durna galva nei žilsta, nei plyksta", bet taip pat byloja, kad ,,nuo durnos galvos net plaukai pabėga", tai nežinau kuri liaudies išmintis yra teisingesnė.
Parašyta prieš 1 mėnuo # -
Stasys
Narys
Visos Joana tavo pastabos teisingos, o aš džiaugiuosi,
kad jūs pirmutinė pastebėjote. Jei Paskaitytų Adelė,
praskelta plike - nesibaigtų. O jūs Joana nenukirpkite
kasų, tai taip Lietuviška. Mes, vyrai senai žinome,
kad Lietuvaitės gražiausios, vien jų kasos ko vertos???
Per Joninių naktį pasikviesk ir mane, paparčio žiedo ieškoti.Parašyta prieš 1 mėnuo # -
Šaunuolė Joana, rimtas riešutėlis Stasiui. Tikiuosi nei vienas nei kitas net pačiuose giliausiuose kampeliuose nelaikote piktumo ant vienas kito?!
Parašyta prieš 1 mėnuo # -
Joana
Narys
Ponas Gintautai, aš jau labai senai supratau, kad pyktis blogas patarėjas ir stengiuosi niekada nesupykti , geriau bandau suprąsti kito pozicija, jo poelgių aplinkybes.O čia apie piktumą nėra nei kalbos, tiesiog turėjau truputi laiko ir pabendravau su ponu Stasiu.
Parašyta prieš 1 mėnuo # -
Joana
Narys
Na ponas Stasy, man atrodo, kad Jūsų jausmai mainosi, kaip šios vasaros orai. Tik nesenai prisipažinote, kad Jums labai patinka ponia Adelė, o dabar jau taikotės pas mane į svečius per Jonines. O argi nežinote, kad Joninių naktyje vyksta visokiausi stebuklai ir gundymai. O jeigu kokie nelabieji mus sugundys ką nors iškrėsti, kaip tada? Ką pasakytumėt sugrįžęs po tokios Joninių nakties? Jeigu jau prisipažinot jausmuos, tai ir būkite džentelmenas, o ne donžuanas, o gal tai Jūsų kraujuje užsilikę dar nuo jaunystės dienų? Tikriausiai buvote geras "vėjo pamušalas".
O pas mane paparčiai auga beveik už lango ir pušys linguoja, lubinai žydi, gal atsimenat dainą - ,,čia ošia pušys, čia kvepia viržiai, čia dega žvakės lubinų..." , aš dar pridėsiu, kad čia per Jonines žydi paparčiai.
Na bet, kad patekti pas mane, reiktų perplaukti nemažą ežerėlį, o mano laivelis, kaip jau pastebėjote, popierinis. Taip, kad geriau nesėskit į tokį laivelį, kad neskęstumėt į dugnelį, nes mano ežerėlyje laumės - mergos gyvena, kurios vakarais sueina žlugto žlugti ir bernelių - dobilėlių vylioti, o tokį jaunikaitį, kaip Jus ponas Stasy,tos laumės nusitvėrę negyvai užbučiuotų.Parašyta prieš 1 mėnuo # -
Stasys
Narys
Juk pati sakėte, kad Joninių naktį visi norai pildosi.
Negi čia, atviroj erdvėj, mudu išdėstysime savo svajones.
Aš tai galėčiau, nes manoji vistiek nieko nemato, - vaikšto
apsiblaususi,o Joninių visą savaitę neprabus.
Mokykitės iš mūsų ir visiems bus gerai... Sako jau ne griekas,
Jeigu Joninių naktį, tą rastą paparčio žiedelį, nupūs...
Juk mergaitės irgi ne molinės,o jų širdelės, ne akmeninės.
Gerai, matyt ne visi nori tų JONINIŲ švenčių,kiti nerašo tai ir
mes susilaikykim. o gal kitaip tarsimės?Parašyta prieš 1 mėnuo #
Užsiprenumeruoti temą RSS formatu.
Atsiliepimai »
Prašome prisijungti kad parašyti atsiliepimą.