Draugauki.me forumas Tema: tikros istorijos

janina temoje "tikros istorijos"

janina — Treč, 01 Gruod 2010 19:56:29 +0000

Parašysiu tikrą istoriją su kate. Labai seniai, kai man nugarą kaustė druskų ataugos, išvykau jas tirpinti purvo voniose Eupatorijoje. Gyvenau kambaryje kartu su dviem jaunomis moterimis, kurios purvu bandė gydytis nevaisingumą. Dažnai jos diskutuodavo apie šias problemas, o viena iš jų vis bėdavojosi, kaip dabar išgyvens jos vyras ir katinas. Vėliau ji pasidalino savo nerimu su mumis ir štai sužinojome tokią istoriją. Ši jauna moteris turėjo Siamo katiną, bet ji su vyru gyveno vieno kambario bute. Aišku, katinas irgi gyveno tame pačiame kambaryje. Iš vieną kartą nutiko tokia bėda: po šios poros sekso žaidimų, pertraukėlės metu Siamo katinas staigiai puolė vyro "pasididžiavimą", suleido dantis ir stipriai apdraskė. Sekančią dieną viskas sutino, buvo labai skausminga, teko pagalbos kreiptis pas medikus. Buvo gėda, nepatogu ir skausminga, ir labai ilgai gijo. Po to jie katiną uždarydavo virtuvėje, kai patys mylėdavosi, o katinas tada dar labiau siusdavo ir jautė neapykantą savo varžovui. O gal jis pagalvojo, kad ten pelė? Tai štai tokia nerimo priežastis.

Gintautas temoje "tikros istorijos"

Gintautas — Pir, 15 Lapk 2010 10:47:09 +0000

<blockquote><cite>Adele - Prieš 1 diena <a href="http://forumas.draugauki.me/topic/tikros-istorijos/page/6#post-8067"> » </a></cite> Šis tas iš parkinsonikų gyvenimo... Daugiau nei prieš metus ir draugaukimiečiai sužinojo - Romas gerai groja akordeonu. Man tai kažkas ausį numynė, bet parkinsonikų tarpe yra draugų, kurie girdi geriau nei vidutiniškai. Pradėjome jį spausti - Romai norime paklausyti POLONEZĄ..., bet tada nebuvo supratimo, kaip tą padaryti. Gaidžio žingsnis tie vieni metai, bet pasirodo gyvenimas nestovi vietoje... aš pradėjau lipdyti filmukus, įsidrąsinau į youtube pati juos įkelti, Romas pradėjo įrašinėti savo dainas, bet jam kruopštuoliui ir pedantui nesinorėjo net minties prisileisti - to kas buvo jau nebus. Romas seniai pralenkė savo mokytojus - įrašinėtojus, bet nei POLONEZAS, nei dainos neskambėjo kaip anksčiau. Na ir prasidėjo... keli filmukai buvo ištrinti, vieną į youtube įkėliau taip, kad dėkui Dievui pati jo nerandu, iš Romo leidimo rodyti tai nėra... Pagaliau išseko mano kantrybė - viskas, neturiu laiko nei parako, daugiau jokio pergrojimo nesiusk, ryt išsiunčiu. Ir ką jūs sau manot - ryte naujas variantas, o kartu ir laiškutis: "Ada, pas mus remontas, vakare virtuvėje klojom linoleumą, bet aš viską mečiau ir nuėjau pergroti, nes tau reikia". Pirmiausia užliejo šiluma, bet tuoj pat pamačiau Romo žmonos veidą... Nelabai įsivaizduoju kaip aš tokiu atveju būčiau pasielgusi...</blockquote> Daug sykį girdėta istorija, dažnai pats palydžiu žvilgsniu nueinančią žmoną, kadangi nepavyko manęs prakalbinti...

alda temoje "tikros istorijos"

alda — Sek, 14 Lapk 2010 06:43:51 +0000

Žmogaus gyvenime kiek visokių istorijų būna,tik jų neužrašome,dažnai širdyje ir palikdami...

marina temoje "tikros istorijos"

marina — Sek, 14 Lapk 2010 05:31:20 +0000

J8s b8tumėte nusišypsojusi...

adele temoje "tikros istorijos"

adele — Sek, 14 Lapk 2010 03:48:42 +0000

Šis tas iš parkinsonikų gyvenimo... Daugiau nei prieš metus ir draugaukimiečiai sužinojo - Romas gerai groja akordeonu. Man tai kažkas ausį numynė, bet parkinsonikų tarpe yra draugų, kurie girdi geriau nei vidutiniškai. Pradėjome jį spausti - Romai norime paklausyti POLONEZĄ..., bet tada nebuvo supratimo, kaip tą padaryti. Gaidžio žingsnis tie vieni metai, bet pasirodo gyvenimas nestovi vietoje... aš pradėjau lipdyti filmukus, įsidrąsinau į youtube pati juos įkelti, Romas pradėjo įrašinėti savo dainas, bet jam kruopštuoliui ir pedantui nesinorėjo net minties prisileisti - to kas buvo jau nebus. Romas seniai pralenkė savo mokytojus - įrašinėtojus, bet nei POLONEZAS, nei dainos neskambėjo kaip anksčiau. Na ir prasidėjo... keli filmukai buvo ištrinti, vieną į youtube įkėliau taip, kad dėkui Dievui pati jo nerandu, iš Romo leidimo rodyti tai nėra... Pagaliau išseko mano kantrybė - viskas, neturiu laiko nei parako, daugiau jokio pergrojimo nesiusk, ryt išsiunčiu. Ir ką jūs sau manot - ryte naujas variantas, o kartu ir laiškutis: "Ada, pas mus remontas, vakare virtuvėje klojom linoleumą, bet aš viską mečiau ir nuėjau pergroti, nes tau reikia". Pirmiausia užliejo šiluma, bet tuoj pat pamačiau Romo žmonos veidą... Nelabai įsivaizduoju kaip aš tokiu atveju būčiau pasielgusi...

Neli temoje "tikros istorijos"

Neli — Treč, 01 Rugs 2010 10:49:17 +0000

O čia smagus anekdotas:)),iškart nusišypsojau,tokie anekdotai pakelia nuotaiką,dabar barščius virsiu su šypsena,ačiū:))

adrijonas temoje "tikros istorijos"

adrijonas — Treč, 01 Rugs 2010 07:01:02 +0000

Gyvenimo istorija ir anekdotas. Ateina Vacys (santechnikas, su vamzdžiu) į svečius ir sako: - Adry, turi išgert ? - Turiu. Kristutė iš virtuves: - Turim. Aš pritariančiu balsu: - Neturiu...

Neli temoje "tikros istorijos"

Neli — Pir, 30 Rugp 2010 11:53:07 +0000

Ne,aš ir nesigręžioju,kažkaip spontaniškai viskas gavosi su ta istorija,pati negalėjau patikėti,kad man taip išėjo parašyti,nesu gera rašytoja,Stasys,kusino rašyti ir pabandžiau,ir žodžiai savaime ėmė lietis,net po to verkiau perskaičiusi ir ilgai dar svarsčiau,abejojau ar ją išsiūsti.Bet kita vertus,ar jum nepalengvėja,kai kam nors išsilieji,išsipasakoji.Tikrame gyvenime tikrai nedrįsčiau nieko panašaus pasakoti,bet čia kitaip,čia lengviau,pirštai patys laksto per klavišus,o mintys liejasi viena po kitos ir būtent pasitikėjau šiuo forumu,šiais nuostabiais žmonėmis,kad galutinai išsidaviau save,nors neplanavau,pajutau,kad čia dauguma su panašiom istorijom,kad niekas nepasmerks,neužgaus,nepasijuoks,todėl ir išdrįsau ir aš. Šiaip tai stengiuosi vyti niūrias mintis šalin ir žiūrėti tik į priekį,esu gana linksmo charakterio ir optimistė:))

jolita temoje "tikros istorijos"

jolita — Sek, 29 Rugp 2010 15:44:57 +0000

sunki praeitis,nebesidairykim į ją,nesigrežiokim atgal...

melodija temoje "tikros istorijos"

melodija — Sek, 29 Rugp 2010 14:52:36 +0000

Antunelella, perskaičiau pačios gyvenimo istoriją, taip panašią į mano... Tik skirtumas tas, kad Tau pasisekė sukurti gražią ir patvarią savo šeimą. Tai didžiulis džiaugsmas. O aš savo sūnų užauginau viena, nes teko išsituokti, kai mažyliui buvo vos treji. Tačiau aš stengiuosi negrįžti atgalios, nes visa labai sunkiai išgyvenu. Tad geriau tik į priekį...

Neli temoje "tikros istorijos"

Neli — Antr, 24 Rugp 2010 10:29:27 +0000

Taip ir mes stebimės,net prasmės nepagaunam kitų filmukų arba vien kautynės,robotų karai,bet pasaulis ritasi į priekį,gal jie bus protingesni už mus:))

jolita temoje "tikros istorijos"

jolita — Pir, 23 Rugp 2010 17:22:52 +0000

http://pikabu.ru/view/sovetskie_multfilmyi_nashego_detstva_66957

jolita temoje "tikros istorijos"

jolita — Pir, 23 Rugp 2010 17:22:18 +0000

oi,tikrai,napamainomi "liolekas ir bolekas". anadien sirguliavau ir į darbą nėjau tai prie tv gulinėjau. ryte multikus rodo. įsijungiau,galvoju,pagersiu arbatikės,pasijuoksiu. kur gi ne. kažkoks monstrų paradas. ir kaip tie dabartiniai vaikai tokius siaubūnus žiūrėti gali.

Neli temoje "tikros istorijos"

Neli — Pir, 23 Rugp 2010 09:28:41 +0000

Malonūs vaikystės prisiminimai,mintimis grįžtame į nerūpestingai leidžiamą laiką.Ne vieną vasarą esu praleidusi pionierių stovykloje,patikdavo ten,tik sesė niekaip nenorėjo būti,tad turėjo mama ją išsivežti. Ten būdavo labai linksma,daug draugų,įvairių užsiėmimų vadovai prigalvodavo,švenčių,vakarėlių,turistinių kelionių po apylinkes.Vakare lėkdavome žiūrėti filmus:"Keturi tankistai ir šuo","Kapitonas Tenkešas","Boleko ir Lioleko nuotykiai".

jolita temoje "tikros istorijos"

jolita — Sek, 22 Rugp 2010 15:14:52 +0000

o kiek šunybiū prikrėsta. atsimenu,mama nusipirko gražią suknelę be rankovių su švarkeliu. suknutės priekį puošė margaspalvis žabo. o mano lėlytei labai norėjosi gražios suknelės. tai gerai,kad aš tą žabo tik gražiai nuardžiau ir aplink lėlės liemenį apvyniojau. mama jį prisiuvo atgal prie savo suknelės,o aš už tokį jos rūbo panaudojimą savaitę į lauką nėjau. tiesa,pasibaigus bausmei buvo iškraustyta močiutės skrynia ir mano lėlė gavo naują,nuostabią suknelę kurią siuvome visos trys. mama sukirpo,močiutė susiuvo,nes turėjo siuvimo mašiną,o aš prisiuvau daug mažū perlamutriniu sagyčiu. dar ir dabar ta lėlė kaime yra. tiesa,jau lopyta perlopyta,nes jos tik galva plastmasinė,o kūnas iš medžiagos.

Neli temoje "tikros istorijos"

Neli — Penkt, 20 Rugp 2010 18:46:45 +0000

Ach,ta džiausgsminga vaikystė,kaip vaikystėje norėjome būti daktarėm,milicininkais,veterinarais arba šokėjais,prisimenu,kaip gavau nuo tėvo lupti,nes įkritau į šulinį ir iš to išgasščio nerėkiau gelbėkit,o ėmiau keiktis... Tai buvo taip seniai...Dar buvau įsimylėjusi slapčia savo dėdę,nes taip susiklostė,kad jis ne tiek daug tebuvo už mane vyresnis,žinoma,čia buvo tik nekalta vaikiška meilė,nes tas dėdė manimi labai rūpinosi,mama paprašydavo kartais mane prižiūrėti... Kaip gera buvo būti vaiku,nereikėjo nieko galvoti,rūpintis,terūpėjo kiemas ir draugai...

jolita temoje "tikros istorijos"

jolita — Penkt, 20 Rugp 2010 15:29:40 +0000

chi,aš dar prasisukdavau pro nespėjusių pilnai prinokti serbentų,agrastų krūmus. ir pro tik vieną šoną sunokinusias braškes. skanu būdavo. mama ir pabardavo ir juokdavosi iš tokio vaikiško nekantrumo. ir kaip smagu būdavo rytą pabudus rasti padėtą tikrai sunokusį pomidorą. tada bėgdavau ieškoti suaugusiu ir tiesiog reikalaudavau,kad kiekvienas paragautų naujo derliaus.

jolita temoje "tikros istorijos"

jolita — Penkt, 20 Rugp 2010 15:29:32 +0000

Neli temoje "tikros istorijos"

Neli — Treč, 18 Rugp 2010 20:46:50 +0000

Smagu būdavo pamenu po sodą landžioti,obuoliukus raškyti,dar nepaaugusius,mamytė bardavo,aplink vien žaluma,krūmynai,labai pasigendu to vaizdo.Tėviškė yra ir artimieji gyvena,tik to grožio nebėra,kur vaikystėje buvo,mamytės sodas perskeltas pusiau,o šalia nutiesta gatvė,aplink vien gyvenamieji namai iš visų pusių. Pamenu,kaip vakarais čirpdavo žiogai,vieną dieną užklydo ežiukas,girdėm pieneliu,kaip katinas susižeidė kojelę,o mes jo kojelę apibintavome tvarščiu,užpylėme jodo ir slėpėme ūkiniame pastate,ant šieno,tik kitą dieną,jo neberadome,matyt atsigavo ir pabėgo nuo mūsų globos:)) Bėga laikas, bet vis tiek sugryžtu į vaikystes prisiminimus, neaprėpiamos laisvės ir nuotykių ieškojimo metus. Prisiminimai visada išliks mano atminty, kokie jie bebūtų.

jolita temoje "tikros istorijos"

jolita — Treč, 18 Rugp 2010 16:32:13 +0000

taip,išties vieta graži. ant Nevėžio kranto,truputį už Babtų. aš jau ketvirtoji tų namų karta ir žadu ten grįžti,nes dabar gyvenu Kaune. mano tėveliai grįžo į seneliu sodybą,išėjus į pensiją,ten grįšiu aš,o ir mano sūnus ne miestietišką butą gimtais namais skaito. gaila,kad jūsų tėviškės nebėra,bet džiugu,kad darželis gyvuoja. vis yra kur nueiti,pasigrožėti.

Neli temoje "tikros istorijos"

Neli — Treč, 18 Rugp 2010 09:40:10 +0000

Atrodo gražioje vietoje gyvenate ir aš pasigendu savo vaikystės pievos,kiek toliau vinguriavo upelis,per jį tiltelis,toks siaurutis ir aukštas kalnas,su mama eidavome į laukus.Pakalnėje ievų dideli medžiai buvo,nusvirusios šakos iki žemės,vaikystėje ten žaisdavome namus,arba rūmus,kadangi buvau vyriausia,tai visada būdavau karalienė,net sostą savo turėjau,o iš kiaulpienių nusipynus karūną.O kiek toliau,skersai eina geležinkelis,ten rasdavome daug žemuogių,po juo yra tunelis,labai patikdavo ten stovėti,ypač,kai važiuodavo traukinys,patikdavo bristi per akmenuotą upelio dugną.Su kaimynų dukra vesdavome jų arklį pasiganyti į laukus,per tą upelį po tuneliu ir tolyn. Dar toliau yra miškas,su mama eidavome grybauti,uogauti,žiemai eglės parsinešti šventėm. Yra dar kūdra,kurioje vykdavo maudynės,kartą draugės brolis,tyčia,ar netyčia įstūmė mane į tą kūdrą,dėjau niurką su visais rūbais ir nuo tada išmokau plaukti. Visokių nuotykių būta,gera prisiminti ir sugryžti į vaikystę. Dabar ten viskas pasikeitę,graudu žiūrėti,pievoje stovi didžiulis pastatas,kalnas užstatytas namais,upelio senai nebėra.Tik geležinkelis likęs ir tebepūškuoja traukiniai.O kas už jo,net nežinau,jau senokai ten nebenueinu. Mamos namas buvo apsuptas aukštais medžiais,viename iš jų buvo mūsų sūpynės,dabar nebėra nei vieno medžio,anei krūmelio,tik mamytės gėlių darželis dar likęs,o aplink vien pastatai. Bet tėviškė yra tėviškė ir visada malonu į ją gryžti.

jolita temoje "tikros istorijos"

jolita — Treč, 18 Rugp 2010 02:14:22 +0000

oi,o aš pasigirsiu. turiu kaimą ant Nevėžio kranto,tai ir šeimos vyrai,aišku žvejai.taigi,prieš porą dienų,einu pakrante sūnaus ir tėčio ieškodama,kad jau namo pusryčiauti eitų ir užtinku sūnų žuvį betraukiantį. pirmą kartą tokia mačiau. amūras,67 cm ilgio ir 3.600 svorio. graži. tik mama paragauti nedavė,kalėdų stalui paliko. bet tuo mano rytinis pasivaikščiojimas nesibaigė. bebrą mačiau pakrantėje sėdintį. matomai nemaža metelių jau pagyvenęs,didelis toks ir nekūdas. stovėjau kaip įbesta. o jis,lyg niekur nieko,tupi,kailį tvarkosi. kelias minutes taip tupėjo,paskui lėtai čiūžtelėjo vandenin ir nuplaukė. na bet žinokit,smagu,kai taip prie natūralios gamtos kraštelio prisiglaudi. anksčiau daugiau visko būdavo. netoli mūsų,kitoje upės pusėje miškelis yra,tai net stirnų kelis kart prie sodybos ryte matyti teko. o kitapus Nevėžio fazanų veislynas buvo ir kai jį uždarė,tai matyt likusius fazanus į lauką paleido. būdavo vaikšto po pievą,ir i kiemą ateidavo su vištom palesti. nagli tokie,jie judrūs,vis vištas aplesdavo.močiutė pyko,vaikydavo juos. o man tai gražu būdavo. patelės raibos tokios,pilkšvai rudos,o patinai tai tikri gražuoliai,blizga visom vaivorykštės spalvom. bet po keliu metų jie išnyko,ar prie žmogaus pripratę jie maisto sunkiai laisvėje rasdavo,ar žmonės juos išgaudė ir į kepsnius pavertė,nežinia. o gaila. nuostabus vaizdas būdavo tokia blizgančią grožybę rytais po rasotą,ūkanom aptrauktą pievą besipuikuojančią pamatyti.

Neli temoje "tikros istorijos"

Neli — Antr, 17 Rugp 2010 08:25:13 +0000

Sutinku su jūsų nuomone,pasitaisysiu.

janina temoje "tikros istorijos"

janina — Antr, 17 Rugp 2010 08:20:05 +0000

Pritariu Marytei, vis tik reikėtų rašyti pagal temas, tuo labiau, kad yra ir pasakų ir visokių kitokių skyrelių,kur tiktų Antunellos pasakojimas.

Neli temoje "tikros istorijos"

Neli — Antr, 17 Rugp 2010 07:17:07 +0000

Nepykstu visiškai,kiekvienas turim savo nuomonę ir galime laisvai ją išsisakyti,ši istorija apie tris vyrus yra tik linksma ir be abejo netikra,daugiau nesugalvoju tikros istorijos ir nematau,kad dar kas parašytų,todėl pamaniau,kad tiks ir tokia,kad palaikyti temą,kad neužgestų.

maryte1 temoje "tikros istorijos"

maryte1 — Pir, 16 Rugp 2010 18:39:16 +0000

Nesupyk,Antuanela, bet aš tikrai pradėjau abejoti tavo linksmos istorijos tikrumu.Gal ją reikėjo patalpinti į pasakų skiltį. Juk neįtikėtina, kad šiais laikais ,kai prie vieno vyro rikiuojasi kelių moteriškių eilė vargšei siuvėjai tektų laimė, net trys vyrai vienu metu... Nebent vyrų dalintojas bus sugalvojęs gudrybę:jis kaip ir maldoj, pažadėjo siuvėjai vieną vyrą, bet trijuose asmenyse:vyras - PRANAS, vyras - STASYS ir vyras - INCOGNITO...Kad taip ir yra aš esu įsitikinusi 99,1 procento.Paklaidai tik 0,9 procento... Tai tokie mano pamąstymai...Juk kiekvienas galime turėti savo nuomonę ir ją laisvai išsakyti...

Neli temoje "tikros istorijos"

Neli — Pir, 16 Rugp 2010 16:59:33 +0000

Tai tegu Jolita pasirūpina Staseliu,aš jo jau pasigedau,kažkur dingęs bus,gal nuskendo?

maryte1 temoje "tikros istorijos"

maryte1 — Pir, 16 Rugp 2010 16:35:45 +0000

Sveikinu, Antuanela.Tau fantazijos tikrai netrūksta.Vargšė ta siuvėja, ji tikriausia, paklydo beieškodama savo tikrojo...Gal tu gali jai padėti duodama kokią nors nuorodą...Pasigailėk jos, nes koks jos bus gyvenimas, kai šalia bus trys vyrai ir neprasti vyrai Tu juk gali ką nors sugalvoti.Padėk gyvenimo labirintuose pasiklydusiai moteriškei...Būk draugė, priglausk vieną iš jos vyrų, pavyzdžiui Pranelį.Vyras tikrai neprastas...O Staseliu pasirūpins Jolita ar Jonita ar dar kita...Problemos kaip ir nebebūtų, siuvėja būtų laiminga pagaliau susigrąžinusi savo išsvajotąjį...

Neli temoje "tikros istorijos"

Neli — Pir, 16 Rugp 2010 14:06:18 +0000

Linksma istorija. Vieną dieną, kai prie pat upės sėdinti siuvėja siuvo, jos antpirštis įkrito į vandenį. Kai ji pravirko, Dievas apsireiškė ir paklausė: "Mano mielas vaikeli, kodėl tu verki?" Siuvėja atsakė, kad jos antpirštis įkrito į vandenį ir kad ji turi padėti savo vyrui išlaikyti šeimą. Dievas panardino savo ranką į vandenį ir ištraukė auksinį antpirštį su perlais ir paklausė: "ar tai tavo antpirštis?". Siuvėja atsakė "ne". Tuomet Viešpats dar kartą panardino ranką upėn. Jis laikė sidabrinį antpirštį, inkrustuotą safyrais. "Ar tai tavo antpirštis?" paklausė Jis siuvėjos. Ir vėl siuvėja atsakė "ne". Viešpats dar kartą paniro gilyn ir grįžo su odiniu antpirščiu. "Ar tai tavo antpirštis?". Ir siuvėja atsakė "taip". Dievas, patenkintas tokiu moters sąžiningumu, padovanojo jai visus tris antpirščius, ir siuvėja grįžo namo laiminga.Po kelių metų, siuvėja vaikščiojo upės krantu su savo vyru, ir jos vyras įkrito į upę, ir ten dingo po vandeniu. Kai ji pravirko, Viešpats vėl pasirodė ir paklausė "Ko verki?". "O Dieve, mano vyras įkrito į upę!". Viešpats paniro į vandenį ir iškilo su Petreliu. "Ar tai tavo vyras?" paklausė. "Taip," sušuko siuvėja. Viešpats įtūžo: "Tu melavai! Tai netiesa!". Siuvėja atsakė: "Atleisk man, mano Dieve. Tai nesusipratimas. Matai, jei aš būčiau pasakius 'ne Petreliui, tu būtum grįžęs su Staseliu. Tuomet, jei pasakyčiau 'ne' jam, tu grįžtum su mano vyru. Ir jei tuomet pasakyčiau 'taip', tu man atiduotum visus tris.

jolita temoje "tikros istorijos"

jolita — Sek, 15 Rugp 2010 16:35:27 +0000

Antunella tikra pagundų platintoja. sėdžiu bute,Kaune,sekmadienis,vakaras,o ji baravykų sriuba gundo. pagailėkit,seilė iki grindų nutyso skaitant. net kvapą sriubytės rodos užuodžiu. ach,kad taip dabar kur palei miškelį būčiau,lėkčiau grybų ieškoti,tik kulnai švytuotu. nesvarbu,kad vakaras,o ryt anksti į darbą.