http://forumas.draugauki.me/ Diskusijos senjorams en Sat, 11 Feb 2012 15:52:45 +0000 http://forumas.draugauki.me/topic/liudna-zinia#post-5764 Pir, 09 Rugp 2010 14:01:55 +0000 Neli 5764@http://forumas.draugauki.me/ <p>Visi mes esame piligrimai, einantys per nežinomą šalį, namo. </p> http://forumas.draugauki.me/topic/liudna-zinia#post-1776 Pir, 20 Bal 2009 10:16:27 +0000 danute 1776@http://forumas.draugauki.me/ <p>liūdnai viską surašėte, Ada...jaučiasi, kad artimas žmogus buvo, bet toks gyvenimas </p> http://forumas.draugauki.me/topic/liudna-zinia#post-1774 Pir, 20 Bal 2009 08:01:18 +0000 danguole 1774@http://forumas.draugauki.me/ <p>Užuojauta ir stiprybės artimiesiems.<br /> O gyvenimas tęsiasi... taip viskas šiam pasauly surėdyta...vieni ateina, kiti išeina... </p> http://forumas.draugauki.me/topic/liudna-zinia#post-1773 Pir, 20 Bal 2009 07:32:23 +0000 patricija 1773@http://forumas.draugauki.me/ <p>Taip, gyvenimas tęsiasi. Ir jį reikia pragyvent, nežiūrint į visus skausmus, praradimus, nesėkmes. Užuojauta artimiesiems ir Parkinsono draugijai. </p> http://forumas.draugauki.me/topic/liudna-zinia#post-1772 Pir, 20 Bal 2009 05:25:37 +0000 ada 1772@http://forumas.draugauki.me/ <p>Balandžio 18 dieną, pakilę ankstų rytą, Lietuvos Parkinsono draugijos nariai leidosi į kelionę. Didžioji dauguma į Klaipėdą važiavo lydimi artimųjų, globėjų. Tai yra suprantama - sergančiajam Parkinsono liga leistis į tokią ilgą kelionę nesaugu, dažnai neįveikiama. Konferencijos "Parkinsono liga sergančiųjų priežiūra ir slauga" dalyvių tarpe nebuvo Valdonės Žukauskaitės, gerosios Valdonės, supratingosios organizatorių talkininkės. Talkininkės ne vien konferencijų metu.</p> <p>Konferencijos išvakarėse atskriejo liūdna žinia - mirė VLADISLOVAS ŽUKAUSKAS... Iš gyvenimo išėjo žmogus, kurį aš pažinau per artimuosius. Su Vladislovu mačiausi vienintelį kartą, Anykščiuose, susitikimo su sergančiaisiais Parkinsono liga metu. Jau tada Vladislovas sunkiai suprantamai kalbėjo, bet mums tai netrukdė. Susitikę apsikabinome, susikibome rankomis ir nepasileidome... taip ir prasėdėjome iki atsisveikinant. Mes džiaugėmės susitikimu, nes daug vienas apie kitą ir apie draugijos veiklą žinojome iš reguliariai skriejančių laiškų, kuriuos rašė dukros, iš pokalbių telefonu su Žmona. </p> <p>2004 metų vasario mėnesį į Jurbarką atkeliavo laiškas - M.Petr., Dž Parkinsono draugijos paramos grupei, Jurbarkas. Viskas. Geros valios žmonių dėka laiškas mus pasiekė, nors tada buvo dar tik LPD Jurbarko skyriaus veiklos pradžia. Vartau Skaidrės rašytus laiškus, čia pat Vladislovo rašyti beveik neįskaitomi lapeliai - priminimai ką reikia parašyti.</p> <p>Ir eilutės iš laiško, kurios pravirkdė kitokiomis ašaromis. Tik tos, o ne ankstesnės man padėjo suvokti, kad gyvenimo kito nebus, kad reikia patiems ieškoti kelių ir takelių, kaip praskaidrinti sunkią parkinsoniko kasdienybę ir palengvinti gyvenimą mus mylintiems artimiesiems. Iš mano ligos istorijos: „Pagyvenusio žmogaus dukra iš Anykščių rašo - Tėvelis visada be galo laukia laiškų iš Jurbarko padangės. Ir po šio išsiuntimo Jis lėks kasdien, vos ne bėgte ir vienplaukis, vis tikėdamasis rasti Jūsų laišką.”</p> <p>Visi suprantame, kad nė vienas iš mūsų negyvens amžinai, tačiau labai skauda, kai netenki artimojo, žmogaus palikusio įmintas gilias pėdas... </p> <p>Liūdna žinia pasiekė, kai Lietuvos Parkinsono draugijos konferencijos tema pasirinkta apie slaugą ir globą, kai šviesios atminties Vladislovo artimieji galėjo daug ką patarti kitiems... Ir darosi neaišku, kas čia viską surikiuoja...</p> <p>Mieli Žukauskai, šiuo metu man kartu su jumis liūdna. Bet gyvenimas tęsiasi, gyviesiems reikia gyventi.<br /> Adelė Jarušaitienė </p>